Evoliucinė seksualinė savivertė: Susigrąžinkite savo seksualinę galią

Visada prisimenu, kaip jausdavausi nepaprastai seksualiai su savo drabužiais, savo kūne, eidama gatve ir traukdama žmonių žvilgsnius. Tačiau kai susidurdavau žvilgsniu su kuo nors konkrečiu, aš visiškai sudrebėdavau, nusukdavau akis ir iš tiesų neužmegzdavau ryšio. Jaučiau siaubą vien pagalvojus, kad tas bendravimas galėtų sudaryti įspūdį, jog noriu flirtuoti ar atverti intymumo erdvę.

Taip pat prisimenu savęs meilės sesiją, kai šokau išreikšdama visą savo jausmingumą prieš veidrodį. Įrašiau tai ir pasidalinau „Facebook“, kad įkvėpčiau kitas moteris žaismingai, kupinai nekaltumo ir intymumo, normalizuoti šias erdves. Po kelių sekundžių gavau žinutę iš mamos, kurioje ji teigė, kad nepritaria, jog dalinuosi kažkuo tokiu asmenišku, kad tokie dalykai neturi būti viešinami. Aš likau be žado...

Kodėl gi ne? Kodėl turėčiau gėdytis savo jausmingumo gražią ir intymią akimirką?

Bet taip... Iš tiesų iš karto pasijutau sugėdinta, kalta ir gynybiška.

Visa tai padėjo suprasti, kad kai nejaučiate, jog galite atvirai kalbėti ar parodyti ką nors, tai jau duoda jums nesąmoningą signalą, kad darote kažką ne taip.

Ir tai yra ne apie tai, kuo dalinatės, o apie tai, kaip dalinatės.

Ar sutelkiate dėmesį į kitą asmenį, ar į save?

Ar sukatės aplink kito asmens pritarimą, ar esate savo orbitoje? Pritraukiate žmones, kurie su jumis rezonuoja ir jums pritaria, bei tam, ką siūlote, būdami savimi kiekvieną dabarties akimirką?

Tai svarbu, nes skirtingais momentais projektuojama skirtinga energija. Ir tai svarbu, nes, kad ir kas nutiktų, norite būti matomi, pripažinti, priimti savo genties. Tai visiškai normalu ir kažkas, ko visi ieškome. Kažkas, kas džiugina mus visus, kai tai nutinka. Kitų pritarimas. Tikriausiai pats labiausiai priklausomybę sukeliantis narkotikas.

Žmonių reakcija taip pat skiriasi, kai dalijamasi iš pasitikėjimo arba iš baimės. Jei dalinuosi iš baimės, savo žodžiais, balsu, ketinimu maldauju, kad kitas asmuo netiesiogiai patvirtintų tai, ką sakau. Tikėdamasi, kad kitas asmuo pasakys: „Viskas gerai, tai normalu“ arba „Aš tai darau taip pat“. Ir nurimti nuo šio pripažinimo. Priešingai, nei dalintis iš visiško pasitikėjimo ir priėmimo.

Šie du kraštutinumai yra seksualinės savivertės ir seksualinės gėdos kraštutinumai.

Gėda kyla iš žinojimo, kad kažkuo mėgaujatės, tai jus jaudina, bet nedrįstate tuo pasidalinti su niekuo. Jausmas, kuris jus smaugia, nes likęs pasaulis to nesupras ir į jus žiūrės keistai, jus atmes.

Tada kartais norisi išdrįsti papasakoti, kad pamatytumėte, kas nutiks.

Bet baisu atverti tą erdvę ir kad jūsų baimė pasitvirtins.

Baisu tai patikrinti, nes daug kartų ta pati baimė, tas pats nesaugumas, verčia mus pasakoti su kalte, su drovumu, tuo gėdos kupinu balsu ir žvilgsniu, kuris ieško kitos pusės pritarimo.

Taip pat labai dažnai galima pamatyti žmogų, kuris atrodo itin pasitikintis savimi ir drąsus, o kai ateina metas fiziškai nusirengti ir išrengti dvasią, jis yra pats nesaugiausias žmogus.

Kodėl tai vyksta?

Daug kartų žmonės naudoja šią išorinę savivertę, kuri projektuojama kitiems, paslėpti intymumo savivertės trūkumą.

Man seksualinė savivertė labai susijusi su gebėjimu iškomunikuoti, ko norime, kaip norime, žinojimu, kaip pasakyti „ne“, jei kažkas mums nepatinka arba nežinome, ar patiks. Ir žinojimu, kad yra tiek daug dalykų ir idėjos yra tokios begalinės, kad nėra jokios priežasties praleisti nė sekundės kažkam, kas nėra 100% sultinga ir skanu.

Metų metus ieškojau to momento, kai neliks nė lašo gėdos dėl to, kaip gyvenu ir patiriu savo seksualumą, siekiau pasiekti tokį lygį, kuriame galėčiau pasakyti, kad turiu seksualinio pasitikėjimo magistro laipsnį, ir žinote ką? Kuo daugiau atveriu duris naujiems dalykams, tuo daugiau atsiranda naujų gėdos ir nesaugumo formų. Galiausiai supratau, kad šis pasitikėjimas slypi ne informacijos ar patirties lygyje, o gebėjime klausytis savęs ir gerbti viską, kas atsiranda.

Ir nutinka taip, kad kiekvieną kartą sužinojus apie kitą asmenį, turintį tuos pačius troškimus ar fantazijas, jautiesi labiau priimtas, laukiamas.

Nes iškeliamos į dienos šviesą tam tikri dalykai, kurie, jei jais nepasidalinama, lieka tamsoje, mažame kampe, vidinėje gėdos dėžutėje. O jei jais pasidalinama ir jie iškeliami į šviesą, galima pašalinti tą slaptumo naštą.

Leiskite sau būti pažeidžiamiems. Pasidalykite emocija, kurią tai jumyse sukelia. Kai yra pažeidžiamumas, nustojama jaustis keistai. Tampama žmogumi kitų akyse.

Tai, kad pagerbėte savo pačių norus ir turite drąsos tuo pasidalinti, būtent ten slypi visas saldus savivertės nektaras.

Kviečiame praktikuoti

Kviečiu jus tai pritaikyti praktikoje. Sudaryti 5 seksualinių fantazijų ar troškimų sąrašą, kuriuos turite (akivaizdu, kad šis sąrašas gali būti ilgesnis. Bet pradėkime nuo 5). Prie kiekvienos parašykite, kokios emocijos jumyse sužadina ši fantazija. Ką ši fantazija atneštų į jūsų gyvenimą, jei turėtumėte galimybę su ja pažaisti? Kodėl jums patinka ši fantazija?

Pavyzdys

Fantazija ar troškimas: Noriu būti paklusni vyrui lovoje. Vykdyti nurodymus ir jį džiuginti.

Emocija: Gėda ja dalintis, nes būsiu suvokiama kaip silpna asmenybė be jokios asmeninės galios apskritai. Baimė, kad asmuo, su kuriuo dalinuosi, jausis nesaugiai su manimi ir laikys mane žmogumi, turinčiu nesveikų ir smurtinių elgesio modelių santykiuose. Taip pat baimė būti kritikuojamai ir nesuprastai kitų moterų, nes dirbu moterų įgalinimo srityje.

Kodėl man tai patinka, ką tai atneša į mano gyvenimą?: Tai mane nukelia į būseną, kurioje leidžiu sau paleisti kontrolę. Norėčiau nepriimti jokių sprendimų ir tiesiog vykdyti nurodymus, nes niekada to sau neleidžiu savo gyvenime (man patinka būti nepriklausoma, visiškai laisva moteris). Man patinka džiuginti ką nors, kas leidžia man jaustis saugiai ir apsaugotai. Įprastą dieną jausčiausi kalta, jei džiuginčiau vyrus, o sekso metu tai suteikia man išsilaisvinimo erdvę tyrinėti tą energiją.

Dabar jūsų eilė.

Pirmas žingsnis – pasidalinti tuo su savimi. Pradėkite autentiškus santykius su tuo, ką iki šiol bandėte slėpti nuo savęs.

Tikiu, kad seksualumas yra pats autentiškiausias ir pažeidžiamiausias aspektas, kuriame galime vienas kitą lydėti tarp žmonių, erdvė, kurioje galime iš tiesų matyti vienas kitą ir numesti tas sienas, kurios kasdien mus skiria nuo žmonių.

O ši seksualinė savivertė man iš esmės yra supratimas, kad seksualumas yra žaidimas. Prisiminti, kad reikia linksmintis šioje nesibaigiančioje tyrinėjimo kelionėje.

Tai nuotykis. Reikia juoktis, tyrinėti save.

Ir suprasti, kad niekada nenustojama mokytis. Su tuo atsiveria nauji skoniai. Nauji troškimai. Nauji įrankiai. Naujos savybės. Ir su tuo naujos gėdos bei nesaugumo formos.

Didelę savivertę turintis asmuo nėra tas, kuris išbandė viską. Nėra tas, kuris drįsta daryti viską. Nėra tas, kuris rengiasi seksualiau ar parodo daugiau. Nėra atviresnis žmogus už kitus. Tai yra tas, kuris, kad ir ką pasirinktų patirti savo seksualiniame gyvenime, tai daro autentiškai, žinodamas, kad pati (jos norai, ribos, smalsumas) renkasi, ką nori tyrinėti, tai išreiškia ir išsilaisvina, visiškai priimdama save.

Net jei tai reiškia celibatą. Arba neturėti lytinių santykių iki santuokos.

Net jei tai reiškia dominavimo ir paklusnumo dinamiką.

Net jei tai reiškia turėti daug seksualinių partnerių arba būti poliamoriniu.

Net jei tai reiškia, kad jums patinka trejetukai arba jums patinka tos pačios lyties žmonės.

Kaip būti autentišku dalijantis savo troškimais ar fantazijomis?

Tikriausiai klausiate savęs.

Girdžiu tiek daug patarimų, tokių kaip: „Priimkite save, eksperimentuokite, kalbėkite apie seksą.“

Mano patirtimi, šie patarimai tik dar labiau mane spaudė, vertė jaustis kalta ir taip įbaugino, kad nedrįstu dalintis. Nes nejaučiu, kad esu matoma. Nejaučiu, kad yra erdvės bijoti ir kad sprendimas yra apsimesti, jog jaučiuosi patogiai.

Autentiškas yra tas, kuris priima ir drįsta pažvelgti į viską, kas gyvena jo viduje. Visus paslėptus troškimus, mintis, emocijas. Jis sukuria saugią erdvę savyje ir su kitais, kad atsivertų. Jis atsitraukia nuo vidinio ir išorinio spaudimo. Viskas yra laukiama ir stebima. Nėra prisirišimo ir nėra atmetimo. Nėra nieko, ką jums reikia pakeisti savyje, prieš tai visiškai priimant. Nėra nieko, ko reikia stengtis transformuoti į kažką kita, prieš pasakant...

„Tai aš, ir štai kaip aš save myliu... Su visais savo keistais dalykais, fetišais ir iškrypusiomis fantazijomis. Su visomis savo ribomis ir dalykais, kurių nejaučiu esanti atvira ar pasiruošusi tyrinėti.“

Kai suprantama, kad kiekvienas troškimas turi priežastį egzistuoti, ir tiesiog neužima vietos.

Kai suprantama, kad kiekvienas troškimas yra mūsų psichikos dalis.

Mūsų sielos atspindys.

Suprantama, kaip svarbu tam skirti vietos.

Autorė: Fernanda P.
Iliustracija: Tarn E.

Viršutinis paveikslėlis: © Chema Photo