Mylėjimosi trukmė
Britų biochemikai, vadovaujami Sasekso universiteto mokslininkės Emily Dabberly įrodė, kad seksas pradeda turėti žmogui teigiamos įtakos tik 31-ąją lytinio akto minutę, rašoma leidinyje „Journal of Sexual Medicine." Prieš 17 metų biochemikas Salvadoras Moncada atrado svarbų dalyką. Jis nustatė, kad visuose žmogaus organizmo audiniuose ir organuose vyksta laisvųjų radikalų sintezė – dalis baltymų pasisavina deguonies molekules. Paaiškėjo, kad esant didesniam organizmo krūviui (fiziniam ir psichologiniam) laisvieji radikalai kaupiasi „surydami" ląstelių deguonį. Tada įvyksta cheminės reakcijos, kenksmingos organizmui. Rezultatas – prasideda įvairūs negalavimai: pradedant skrandžio opa, baigiant potencijos sutrikimais. Svarbiausia, ląstelių senėjimas. Nuo to laiko medikai siūlė daugybę būdų, kaip neutralizuoti laisvuosius radikalus. Paaiškėjo, kad vienas didžiausių deguonies „apsaugininkų" – ilgas lytinis aktas. Hormonai, kurie tuo metu „išmetami" į kraują, yra laisvųjų radikalų priešai. „Net švelnios glamonės – tai kovos pradžia su laisvaisiais radikalais, – tvirtina mokslininkė Emily Dabberly. – Todėl šią kovą, t.y. meilę, reikėtų pratęsti mažiausiai pusvalandį." Pasak mokslininkės, mūsų organizmas taip sutvertas, kad hormonų „likviduotojų" lygis jame pasiekia piką tik 30-40 minučių laikotarpyje. Tai reiškia, kad žmonės deda pastangas dėl savo sveikatos vidutiniškai 15-20 minučių. Kitaip tiriant, tik pusėtinai. Todėl lemiamo smūgio laisvieji radikalai nepajunta.