Kodėl gerai būti meiluže? Ir svarbiausia, turėti ne vieną meilužį, o geriausia du, ne - tris, na gerai - penkis ir dar porą "sielos draugų" :))) Parašysiu ne viską, bet tai, kaip matau šį "reikalą". Visų pirma - visas tas gyvenimo laikotarpis, kol esi meilužė, lyg nenutrūstanti šventė, kuomet nebesupranti, kada gi tau ilsėtis nuo šventinio laikotarpio. Svarbiausias punktas - meilužė pati renkasi su kuo, kada ir kiek. Ir ne kitaip. Ji ne vargšė Sigutė, kuri verkia prie langelio ir laukia savo vienintelio brangiausiojo. Meilužė niekuomet neleis sau žemintis, klausytis įžeidinėjimų ir šiaip taikstytis su kažkokiomis nesąmonėmis, ji trenks durimis ir čia pat paskambins kitam Jai gali paskambinti ir paskirti pasimatymus visi (tarkim penki) meilužiai tuo pačiu metu, bet ji, kaip savo gero laiko tvarkytoja, sugrafikuos, kada kuris suteiks didesnį malonumą, kas po ko, kas kur ir ką suteiks: turiningą laisvalaikį, malonų laiką restorane, gerą seksą, viliojantį "šopingą" ar nepamirštamą kelionę į Maldyvus ar Seišelių salas. Kitu laiku ji rūpinasi savimi, savo kūnu, protu, mokosi, dirba mėgstamą darbą. Meilužė renkasi: Jonas romantikas - širdelė dainuoja ir apsala būnant su juo, Petras dosnus oligarchas - prabangios dovanos, kurios pilasi iš gausybės rago, jis turi n meilužių, bet, žinoma, geriausia būti favoritine :)), Artūras mėgsta įspūdingus ekspromtus - su juo niekada nenuobodžiaus, Valentinas išmano sekso meną ir turi fantastišką "kotą", Giedrius - šou verslo atstovas.