Šeimas ardo seksualinių poreikių ignoravimas

„Materialių vertybių ir jausmų painiava sukelia daug problemų šiuolaikinėms šeimoms“, - teigia Edmundas Katanas, neseniai pasirodžiusio lietuviško romano „Moterys ir meilužiai“ autorius. Šio keturiasdešimtmečio rašytojo romane dėmesys sutelktas vien į lyčių trauką ir priešpriešą, į moteriškas gudrybes ir vyrų geidulius.

„Norėjau parodyti kuo realesnius vyrus ir moteris, be pagražinimų, - sako E.Katanas. - Per daug nerealūs emociniai lūkesčiai - pagrindinė skyrybų priežastis“.

- Romane „Moterys ir meilužiai“ daug dėmesio skiriate moterų kovai dėl vyrų. Manote, kad jos daug aktyvesnės ir agresyvesnės nei įprasta įsivaizduoti?

- Moterims labai svarbūs santykiai su vyru. Juolab svarbu - turėti šeimą. Jei pasitaiko tinkamas kandidatas, jos panaudoja labai daug moteriškų gudrybių tikslui pasiekti. Vyrai dažnai to nesupranta: naiviai mano, kad santykiai rutuliojasi savaime, nerūpestingai, be jokių užslėptų minčių. Tuo tarpu moteris aptaria su draugėmis kiekvieną pasimatymą, kiekvieną vyro poelgį ir planuoja tolesnius veiksmus, padėsiančius labiau užkariauti vyrą. Vilionių dramoje veikia du nelygiaverčiai varžovai: patiklus vyras ir gudri, kiekvieną smulkmeną apsvarstanti moteris. Jeigu kelyje į tikslą trukdo konkurentė - žmona ar sugyventinė, - neretai moterys griebiasi bet kokių priemonių, kad atitolintų ją nuo vyro. Prasideda kova be sentimentų. Vadovaujamasi principu - nugalėtoja neteisiama, todėl svarbiausia - nelikti pralaimėjusia.

- Moterys konkurencinėje kovoje yra negailestingesnės nei vyrai?

- Taip, vyrai retai imasi tokių drastiškų veiksmų, kuriems ryžtasi moterys. Išskyrus nestabilaus būdo vyrus, kiti nelinkę skambinti telefonu varžovui, jam grasinti. Daugeliui toks elgesys atrodo negarbingas, žemas. Jie pasikliauja vien emociniu santykiu su moterimi, siekdami jos palankumo. Tuo tarpu moterys nevengia ir kitomis priemonėmis siekti vyro dėmesio.

Iš kur kyla šis skirtumas? Vyrai naivokai, vien per jausmų prizmę supranta lyčių santykius. Moterys viską vertina blaivesniu protu, todėl santykius su varžovėmis suvokia kaip negailestingą kovą. Jeigu tai - kova, tuomet reikia naudoti ir visas kovos priemones. Moterys aštriau nei vyrai išgyvena priešpriešą: kas - ką? Jos pernelyg viską matuoja pergalės ir pralaimėjimo kriterijais. Daugelis mano, kad jei vyras išėjo pas kitą, vadinasi, toji buvo pranašesnė - apsukresnė varžovė, sugebėjusi ją nugalėti. Tuo tarpu vyrai savo nesėkmėms randa kitų, ne tokių griežtų, paaiškinimų.

- Įprasta manyti, kad moterys yra jausmingesnės nei vyrai. Romane įrodinėjate, kad yra priešingai.

- Be abejo, vyrai jausmingesni. O moterys emocionalesnės. Tai skirtingi dalykai. Stipresni jausmai tiesiogiai susiję su stipresniais geismais. Jei žmogus mažai geidulingas, tai ir mažai jausmingas - labiau gyvena praktiniais rūpesčiais. Tai kasdien ir matome: moterims svarbesni yra daiktai ir turto reikalai, o ne jausmai. Netgi rinkdamasi partnerį moteris pirmiausia vadovaujasi materialiniu išskaičiavimu, o tik paskui jausmais.

- Daugelis moterų su tuo nesutiktų ir karštai įrodinėtų, kad joms svarbiau jausmai, ryšys su partneriu, o ne jo turtas.

- Tai romantinės ideologijos, sklindančios iš filmų, įtaka. Moterys nedrįsta net pačios sau pripažinti, kaip iš tikrųjų yra. Prigimtis, giliausi instinktai skatina moterį nepamesti galvos ir rinktis kuo turtingesnį, sumanesnį partnerį, kuris pajėgtų išlaikyti ją ir jos vaikus. Tuo tarpu romantiška ideologija ragina pasikliauti vien jausmais, težiūrėti į žmogaus „vidų“. Kaipgi moterys išsprendžia šią dilemą? Daugeliu atveju moterys vadovaujasi jausmais. Bet...

Pirmiausia jos išskaičiuoja, kam jausti jausmus. Jei kandidatas tinkamas, tuomet jausmai pradeda skleistis. Jei kandidato turtinė padėtis per menka ir nepatenkina moters lūkesčių, jausmai nesukyla.

- Jūsų romane vyrai tuo nusivilia. Jie norėtų, kad būtų mylimi už sielos grožį, o ne piniginės storį.

- Vyrus irgi stipriai paveikia romantiška ideologija. Kai kuriuos net labiau nei moteris. Daliai vyrų trūksta blaivios praktinės nuovokos, todėl reiškiami norai - mylėk mane, nepaisant nieko, mylėk tokį, koks aš esu, - dažnai yra infantilaus pobūdžio. Bet problema ne ta, kad vyrai nusivilia supratę, jog yra mylimi už socialinį statusą ir piniginės storį. Galų gale juk taip buvo visais amžiais. Ir vyrus tai tenkino. Didesnė problema, kad šiuolaikinės šeimos pernelyg iškelia jausmų ir emocinio pasitenkinimo reikšmę. Pradiniai romantiškai pakylėti jaunuolių santykiai dažnai projektuojami visam gyvenimui. Tokios šeimos yra nepasirengusios realybės išbandymams. Galima sakyti, kad yra pernelyg susipynusios dvi ideologijos: ir materialioji, ir jausminė. Dėl šio vertybių chaoso kyla daug konfliktų ir skyrybų. Juk negalima stabiliai sėdėti ant dviejų kėdžių.

- Teigiate, kad jausmai - moterų ginklas?

- Visai laikais moterys mokėjo manipuliuoti jausmais. Dabar, kai visuomenės papročiai nebedraudžia skyrybų, moterys dar labiau siekia kurstyti ir išsaugoti vyro jausmus. Jausmai - santuokos tvirtumo garantas. Bet iš kur kyla problema?

Romantiška kultūra įteigia moterims, kad svarbiausia yra jausmai, o ne seksas. Todėl intymūs santykiai, labai svarbūs vyrui, nustumiami į tolimąjį planą. Daugelis moterų neteikia jiems didesnės reikšmės. Kai vyras pareiškia norą skirtis, jos labai nustemba: „Atrodo, viskas buvo gerai: ir pietūs paruošti, ir įdomiai leidome laisvalaikį, ir nesibardavome, o staiga - skyrybos“. Moterys dažniausiai mano, kad skyrybų priežastis - kita moteris. Jaunesnė ir gražesnė. Bet tai tik pasekmė. Tikroji priežastis - nepatenkinti vyro seksualiniai troškimai.

- Nejau tokia „žema“ priežastis gali lemti vyro sprendimą skirtis?

- Gamta apdovanojo vyrus, kaip ir kitus patinus, stipresne geidulių jėga. Jeigu ji nepatenkinama, tampa gyvenimą griaunančiu veiksniu. Tuomet vyrui nesvarbu nei patogi buitis, nei kiti gražūs išoriniai dalykai. Beje, ir kita šeimos blogybė - nuolatinė vyro girtuoklystė - kyla dėl tos pačios priežasties. Girtaudamas vyras trokšta ne tik užsimiršti, bet ir tiek nualinti, apnuodyti save, kad jame nebeliktų energijos, kurstančios nepasitenkinimą. Likęs it išdeginta žemė jis nurimsta. Bet tik tol, kol vėl nesusikaupia energijos.

- Romane teigiama, kad mėgautis lytiniu gyvenimu moteriai trukdo per didelis tikėjimas meile. Ir Jūs taip manote?

- Didelės reikšmės teikimas meilei yra tarsi alibi, kuri leidžia ignoruoti lytines problemas. Ne paslaptis, kad kultūroje, kur seksas yra gėdingas, mes visi esame daugiau ar mažiau kompleksuoti. Arba psichoanalizės terminais kalbant - turime psichologinės impotencijos požymių. Siekdami visaverčio intymaus gyvenimo, mes galime stengtis savo baimes įveikti. Arba atvirkščiai: aklai jas ignoruoti, tvirtindami, kad „aukštesni“ dalykai yra svarbesni už „žemus“. Bet kur tai veda? Arba į sutuoktinių visišką susvetimėjimą, arba dar blogiau - į skyrybas.

- Tačiau daugelis moterų mano, kad pragyvenus kelerius metus seksualinė trauka neišvengiamai išblėsta ir partnerius tesieja buitis.

- Toks požiūris pražūtingas šeimai. Ypač šiais laikais, kai aplinkoje labai daug seksualinių signalų ir kai pats seksualumas keliamas kaip vertybė. Kodėl dabar skiriasi daug pasiturinčių šeimų? Kaip sakoma, pinigai suteikia laisvę. Ir kartu - keisti tai, kas netenkina. Deja, nemažą dalį kitų šeimų nuo skyrybų apsaugo tik viena priežastis - turto ir pinigų stygius. Gal ir žiaurokai skamba, bet neretai realybė tokia: jei vyras turi daugiau pinigų, jis įsigyja jaunesnę, geriau jo seksualinius poreikius patenkinančią moterį, o jei neturi, gyvena su ta pačia ir vis daugiau geria. Kuo labiau jis degraduoja, tuo mažiau turi galimybių susirasti kitą moterį. Žmona su tokiu vyru iš dalies yra saugi, bet vargu ar laiminga.

- Jūsų romanas vadinasi „Moterys ir meilužiai“. Teigiate, kad vyrai - silpnoji lytis, ir viskas - moterų rankose?

- Be abejo, mes gyvename matriarchate. Visai nesvarbu, kad vyrai užima daugiau vadovaujančių postų ir daugiau nei moterys uždirba. Tai tik grobio medžioklė. Svarbiausia - kas primeta santykių modelį, pagal kurį abi pusės gyvena. Tai daro moterys. Jos geresnės santykių puoselėjimo specialistės. O vyrai tik nuolankiai prisitaiko. Net tuomet, kai vyras palieka žmoną ir suranda naują partnerę, jis iš esmės nieko nepakeičia: ir toliau gyvena pagal moterų nustatytą tvarką. Tik civilizacijų kilimo laikotarpiu būna vyriška tvarka, o vėliau visada įtaką perima moterys.