Nekaltybės aktualumas trečiajame tūkstantmetyje (2 dalis)
Kas tapo fizine siena tarp reakcingojo islamo ir pavojingų bedieviškų Vakarų? Ar tai gali būti musulmonai, mėginantys apsaugoti save nuo viso blogio, apsistatydami uždengtais moterų kūnais? Ar jų pačių reikšmingumas bus pažeistas pajutus, kad jų bendruomenės skaistybė sukompromituota? Ar todėl jaunų merginų šeimų nariai žudo jas įtarę, kad jos riba (jų riba) buvo pažeista įsilaužėlio? Vėlgi neturiu jokių empirinių duomenų šioms mintims paremti, bet vėl man įdomu. Baimė, instinktyvus siaubas dėl užteršimo, išniekinimo: toks gėdingas, toks negarbingas, toks netoleruotinas, kad šios problemos sprendimas turi būti galutinis ir neatšaukiamas. Jaunos musulmonės kartkartėmis išleidžiamos į viešumą. Jokio viešo balso, bet ar jų, uždangstytais veidais, buvimas prekyvietėje nėra regima uždanga nuo tų įsivaizduojamų godžių maldaujančių vakariečių akių? Problema galbūt ta, kad uždanga iš audinio, iš kūno taip lengvai perplėšiama pusiau. Kad išlaikytų tikrumą savo paties reikšmingumu, jis turi būti dar atidesnis, dar budresnis, ir net pasiryžęs paaukoti savo gyvenimą, jei tik kiltų bent grėsmė uždangai. Kad išlaikytų visą blogį, visą siaubą išorėje, ar tik jis nesutelkė viso savo reikšmingumo, tikėjimo pasauliu, jo pasauliu, už jos gležnos mergystės plėvės? Hipersaitas. Kažkada Japonijoje tvarkinga Konfucijaus įtakota kapitalistinė pasaulėžiūra užtikrino kiekvieno vyro reikšmingumą. Motinos pakluso sūnaus autoritetui.