Erogeninės zonos yra specifinės kūno vietos, turinčios itin tankų nervinių galūnėlių tinklą, kurio stimuliavimas sukelia seksualinį susijaudinimą ir malonumą. Šių taškų pažinimas leidžia partneriams peržengti tradicinio intymumo ribas, atrandant, kad oda yra didžiausias ir jautriausias lytinio pasitenkinimo organas. Suvokimas apie individualius jautrumo skirtumus bei laipsniškas jų tyrinėjimas padeda stiprinti emocinį ryšį ir paverčia kiekvieną prisilietimą giliu, sensoriniu atradimu.
Paslaptingasis G taškas ne veltui iki šiol kelia tiek klausimų. Mokslininkai iki šiol tyrinėja jį ir jo buvimo vietą, todėl tiksliai paaiškinti, kaip jį rasti, – neįmanoma. Tačiau siekiant patirti malonumą, susijusį su G taško stimuliacija, svarbu suprasti keletą pagrindinių aspektų. G taško stimuliacija G taško pasiekimas priklauso nuo individualių anatominių ypatumų, todėl nėra vieno ... Skaityti toliau
Kas yra C-taškas? Kartais C-taškas tiesiog reiškia klitorį, bet jis taip pat gali reikšti gimdos kaklelį, o C-taško orgazmai yra gimdos kaklelio orgazmai (kuriuos čia ir aprašysime). Jei neturite gimdos kaklelio, negalėsite patirti C-taško orgazmo. Šio tipo orgazmus gali būti sunku pasiekti dėl gimdos kaklelio padėties – jis yra aukščiausiai makšties kanale, už G-taško ir ... Skaityti toliau
Žaislų rekomendacijos C taško stimuliacijai Norint pasiekti C taško orgazmą, rekomenduojame žaislus, panašius į tuos, kurie rekomenduojami A taško stimuliacijai, bet ilgesnius ir turinčius daugiau tekstūros. Ilgesnis žaislas padės pasiekti kelis papildomus centimetrus link C taško, o tekstūra padės stimuliuoti aplinkinius nervus, išsklaidydama malonumą po visą dubenį (vibracija taip pat padės, bet turime tiek vibruojančių, ... Skaityti toliau
Kas yra G taškas? Terminas „G taško orgazmas“ (anksčiau žinomas kaip Gräfenbergo taškas) pirmą kartą buvo paviešintas 1981 m. Dr. Beverly Whipple tyrimų apie moterų ejakuliaciją metu. Jis yra maždaug 2–3 colių gilumoje makšties priekinėje sienelėje, tačiau jo vieta kiekvienai moteriai yra skirtinga. Ji apibūdinama kaip šiek tiek šiurkšti ir minkšta skysčio pūslelė, kuri prisipildo ... Skaityti toliau
Žaislų rekomendacijos G taško stimuliacijai Kaip ir A bei C taško stimuliacijai, spaudimas yra svarbus ir G taško žaislams. Vibracija nėra būtina, bet gali padėti atsipalaiduoti kūną, stimuliuodama išoriškai ir vidinius nervus aplink G tašką. Taip pat galite naudoti dvigubos stimuliacijos žaislą (kartais vadinamą „triušio vibratoriumi“), kad vienu metu stimuliuotumėte klitorį ir G tašką. Klitorio ... Skaityti toliau
Mokslo pasaulyje tęsiasi audringi ginčai dėl to, ar egzistuoja „G taškas”, rašo dienraštis „The Independent”. Neseniai Didžiosios Britanijos Kings koledžo mokslininkai, remdamiesi eksperimento, kuriame dalyvavo 1,8 tūkst. identiškų dvynių, rezultatais, pareiškė, tokia erogeninė zona iš viso neegzistuoja, praneša dienraščio apžvalgininkė Katy Guest. Vis dėlto, praėjusią savaitę Prancūzijos ginekologas Sylvainas Mimounas pareiškė, kad 60 proc. moterų turi „G tašką” ir, teisingai jį veikiant, galima padidinti jo „efektyvumą“. Pasak prancūzų chirurgo Pierre’o Foldeso, britų išvados yra „visiškai klaidingos, nes remiasi išskirtinai genetiniais tyrimais. Akivaizdu, kad moteriškas seksualumui būdingas nepastovumas. Jo negalima suvesti į „taip/ne” ar „įjungta/išjungta””. 2008 m. italų mokslininkas prof. Emmanuele’is Janninis pranešė, kad ultragarso tyrimo pagalba jam pavyko aptikti „G tašką”. Pasak mokslininko, šis, ant priekinės makšties sienelės esantis odos audinio sustandėjimą turi tos moterys, kurios teigia, kad patiria vaginalinius orgazmus. E. Janninio eksperimentuose dalyvavo vos 20 moterų („turbūt, tai visos, kurias jis sugebėjo įkalbėti ilgai ramiai gulėti”,- pastebi autorė). Vis dėlto, italo išvados atrodė įtikinamos, kol jų nepaneigė britai, tačiau britų išvadas nuginčijo prancūzai. „Moterys, manančios, kad turi „G tašką”, neretai teigia, kad, remiantis jų pojūčiais, jis dažnai keičia vietą. Šį kartą jis turbūt persikėlė į Prancūziją”, - komentuoja straipsnio autorė.
Seksologai tvirtina, kad seksui amžius ne riba. Jeigu leidžia sveikata, juo mėgautis galime iki gilios senatvės. Tiesa, skirtingais amžiaus periodais moters organizmo jautrumas keičiasi. Todėl ir erogeninių zonų ant moters kūno, galima sakyti, nesuskaičiuosi. Moters krūtys - viena stipriausių vyrų viliojimo “priemonių”. Tačiau speneliai ir juos supanti aureolė - ypač jautrios vietos. Tai organas, kuris neapkenčia grubumo, tačiau elgiantis su juo švelniai ir atsargiai, gali įsimylėjėliams padovanoti visą skyrių jų sekso romane. Patarimas vyrams - spenelių glamonė - ne ta vieta, nuo kurios reikia pradėti preliudiją. Juos lieskite tuomet, kai moteris jau yra seksualiai susijaudinusi. Pėdoms ir pirštams tenka nemenkas krūvis. Jos nešioja visą mūsų svorį, todėl spaudimas joms išties didelis. Erotinis kojų pirštų jautrumas - skrynelė, kuri atsidaro nelengvai. Tačiau tai sekso gurmanams skirtas malonumas. Tiesa, moterims juo mėgautis dažnai neleidžia psichologinis barjeras. Nemažai dailiosios lyties atstovių mano, kad kojomis, net ir su nepriekaištingai atliktu manikiūru, vyrus geriau vilioti tik vizualiai. Apie tai, kad moters jautrumas kutenimui apibūdina jos seksualumą, sklando legendos. Tačiau jas galima paaiškinti ir moksliškai. Kūno šonai - tai vietos, kurias lytinio akto metu nevalingai prilaiko partnerio rankos. Beje, oda šiose vietose iš tiesų yra viena jautriausių.
Erogeninė zona (gr. eros – meilė, aistra + genes – turintis prigimtį, kilęs) – padidėjusio jautrumo kūno vieta, kurios stimuliavimas paprastai skatina lytinį susijaudinimą ir malonius pojūčius. Tai zonos, kurių lytėjimas sukelia ypatingas psichofiziologines reakcijas, skatinančias lytinį suartėjimą. Nors jos yra labai individualios ir priklauso nuo žmogaus (gali būti įvairiausiose kūno vietose), tačiau beveik pas visus vyrus ir moteris yra tam tikros zonos, kurios visada yra erogeninės, t. y. sukelia susijaudinimą. Didžioji dalis erogeninų zonų yra ant odos. Iš esmės, vyrų ir moterų erogeninės zonos yra identiškos (skiriasi labiau dėl anatominių skirtumų). Jos taip pat priklauso ir nuo ankstesnės seksualinės patirties. Erogeninės zonos paprastai stimuliuojamos rankomis arba burna (lūpomis ir liežuviu). Jeigu pora yra pasiruošusi suartėjimui, šių zonų stimuliavimas turi stiprų poveikį, tačiau jeigu kuris nors partneris nepasiruošęs suartėti, tuomet erogeninių zonų stimuliavimas gali sukelti ne susijaudinimą, o suerzinimą. Tačiau pastebėta, kad retkarčiais ir prieš norą pradėtos glamonės ilgainiui gali sujaudinti tam nepasiruošusį partnerį. Erogeninių zonų jautrumas yra kintantis reiškinys, kurį daugiausia lemia lytinio gyvenimo patirtis – juo zona dažniau stimuliuojama, tuo palaipsniui silpnesnis jos jaudrumas. Zonų kitimą taip pat lemia ir kiti, spontaniniai veiksniai. Iki lytinės brandos erogeninių zonų jautrumas yra minimalus.
Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina - filematologija (lot. philema - bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus. Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos. Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, "glaudžiančius burną prie burnos". Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis. Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys - tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.
Erogeninės zonos – padidėjusio jautrumo kūno vietos, kurių stimuliavimas paprastai skatina lytinį susijaudinimą ir malonius pojūčius. Todėl labai svarbu skirti pakankamai dėmesio savo partnerio kūnui, ir atrasti vieteles, kurios sužadintų net giliausiai pasislėpusią aistrą.Kartais susijaudinti nesunku ir nuo paprasto prisilietimo prie odos. Jos lytėjimas, glostymas, kūnų susiglaudimas, turi didelę psichologinę reikšmę, nes taip išreiškiamas intymumas, pasitikėjimas vienas kitu. Tai bendravimas be žodžių, neretai kvietimas tolesniems ryžtingesniems seksualiniams veiksmams. Oda apima visą žmogaus kūną, todėl lengviau būtų apsibrėžti konkretesnes jautrias vietas. Daugumą žmonių jaudina prisilietimai prie kaklo. Jie gali būti švelnūs, vos juntami, arba šiek tiek skausmingi. Nemaža žmonių dalis jaučia savotišką malonumą, kuomet partneris juos kandžioja. Daug emocijų sukelia ir ausų bučiavimas, ypatingai kuomet prie ausies juntamas artimo žmogaus alsavimas. Žinoma, viena labiausiai žinomų erogeninių zonų – žmogaus burna. Ji susijusi ne tik su fiziologiniais aspektais, tačiau ir su psichologiniais. Bučiniu dauguma žmonių išreiškia intymumą. Be to, bučinys yra tarsi laiptelis, vedantis prie tolimesnių seksualinių santykių. Beje, nepamirškite pasakymo „vyrai myli akimis, o moterys – ausimis". Tai yra tikra tiesa. Iš pojūčių vyrams svarbiausias yra regėjimas, o moterims veiksmingiausi garsiniai dirgikliai.
JEI NORITE išvesti savo partnerį iš proto lūpomis ir liežuviu, nebūtina eiti tiesiai prie reikalo. Patyrinėkite jo jautriąsias vieteles, esančias virš juosmens, o dar tiksliau – virš apykaklės. Karščiausios erogeninės vyrų zonos paprastai yra palei ausis, kaklą ir Adomo obuolį. Pradėkite nuo ausų. Švelniai kramsnokite lezgelius, liežuviu braukite per išorinę ausies kremzlę, švelniai įsisukite, įsiskverbkite į ausies gilumą. įspūdžius dar labiau sustiprins jūsų negarsios dejonės. Demonstruokite padažnėjusi kvėpavimą, tik geriau ne pūskite tiesiai į ausį, bet orą ties ausimi įtraukite. Tai nepaprastai užveda! Bučiuokite ir laižykite tą kaklo plotą, kur nebeželia barzdos plaukai. Išilgai šios linijos vėlgi labai jautru. Jei norite jam sukelti pažeidžiamumo jausmą, sugriebkite už plaukų ir atloškite galvą atgal – dabar visas jo kaklas „jūsų rankose". Braukite liežuviu per gerklę, žemyn link raktikaulio, o tuomet sugrįžkite prie Adomo obuolio ir bučiuokite jį, laižykite, čiulpkite. Šioje kūno dalyje pilna nervinių galūnėlių, todėl tai yra stipri erogeninė zona, bet kažkodėl tik visai nedaugelis moterų ją glamonėja liežuviu. Jūs būsite jam pirmoji. Ir greičiausiai paskutinė. Būsite jam visas pasaulis. Čiulpimas – vienas pirminių žmogaus instinktų. Tik pažvelkite į kūdikį, žindžiantį motinos krūtį ar buteliuką. Kai čiulpiate bučiuodamiesi, nesąmoningai prabunda gamtos duoti refleksai. Išmėginkite seną bitutės metodą.
Vokiečių ginekologo Ernsto Grafenbergo 1950 m. tariamai atrasta moterų erogeninė zona, pavadinta „G tašku“, tėra tik moterų fantazija, tvirtina D. Britanijoje atlikto tyrimo autoriai. Apklausę daugiau nei 1 800 moterų, specialistai priėjo išvadą, kad nėra jokių vadinamojo „G taško“ – nedidelio ploto erogeninės zonos, kurioje yra daug jautrių nervų galūnių – buvimo įrodymų. Pasak mokslininkų, ši zona veikiausiai yra tik moterų vaizduotės, kurstomos tariamų sekso terapeutų ir populiarių žurnalų, padarinys, skelbia dienraštis „Daily Mail“. Be to, tyrimą atlikusių Karališkojo koledžo Londone mokslininkų teigimu, „G taško“ mitas privertė daug vyrų ir moterų manyti, kad jų lytinis gyvenimas nėra visavertis. Vienas tyrimo autorių, genetinės epidemiologijos profesorius Timas Spectoras pareiškė, kad nors moterys gali įrodinėti sustiprinusios savo G taško sritį tam tikrais pratimais ar specialia dieta, iš tikrųjų praktiškai neįmanoma gauti fiziologinių tokios srities buvimo įrodymų. „Tai yra pats didžiausias iki šiol atliktas tokio pobūdžio tyrimas, ir jo išvados labai įtikinamai rodo, kad „G taško“ buvimo idėja yra subjektyvi“, - sakė profesorius. Tyrėjų grupėje dirbusi jo kolegė Andrea Burri pridūrė, jog yra gana neatsakinga tvirtinti egzistuojant fiziologinį ypatumą, kuris niekada nebuvo įrodytas. Jos manymu, kalbos apie „G tašką“ daro psichologinį spaudimą ir vyrams, ir moterims. Manančios, kad neturi „G taško“, pasak mokslininkės, dažnai kenčia nuo nepilnavertiškumo jausmo.
