Erogeninės zonos

Erogeninė zona (gr. eros – meilė, aistra + genes – turintis prigimtį, kilęs) – padidėjusio jautrumo kūno vieta, kurios stimuliavimas paprastai skatina lytinį susijaudinimą ir malonius pojūčius. Tai zonos, kurių lytėjimas sukelia ypatingas psichofiziologines reakcijas, skatinančias lytinį suartėjimą. Nors jos yra labai individualios ir priklauso nuo žmogaus (gali būti įvairiausiose kūno vietose), tačiau beveik pas visus vyrus ir moteris yra tam tikros zonos, kurios visada yra erogeninės, t. y. sukelia susijaudinimą. Didžioji dalis erogeninų zonų yra ant odos. Iš esmės, vyrų ir moterų erogeninės zonos yra identiškos (skiriasi labiau dėl anatominių skirtumų). Jos taip pat priklauso ir nuo ankstesnės seksualinės patirties. Erogeninės zonos paprastai stimuliuojamos rankomis arba burna (lūpomis ir liežuviu). Jeigu pora yra pasiruošusi suartėjimui, šių zonų stimuliavimas turi stiprų poveikį, tačiau jeigu kuris nors partneris nepasiruošęs suartėti, tuomet erogeninių zonų stimuliavimas gali sukelti ne susijaudinimą, o suerzinimą. Tačiau pastebėta, kad retkarčiais ir prieš norą pradėtos glamonės ilgainiui gali sujaudinti tam nepasiruošusį partnerį. Erogeninių zonų jautrumas yra kintantis reiškinys, kurį daugiausia lemia lytinio gyvenimo patirtis – juo zona dažniau stimuliuojama, tuo palaipsniui silpnesnis jos jaudrumas. Zonų kitimą taip pat lemia ir kiti, spontaniniai veiksniai. Iki lytinės brandos erogeninių zonų jautrumas yra minimalus.

Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina - filematologija (lot. philema - bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus. Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos. Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, "glaudžiančius burną prie burnos". Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis. Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys - tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.

Erogeninės zonos – padidėjusio jautrumo kūno vietos, kurių stimuliavimas paprastai skatina lytinį susijaudinimą ir malonius pojūčius. Todėl labai svarbu skirti pakankamai dėmesio savo partnerio kūnui, ir atrasti vieteles, kurios sužadintų net giliausiai pasislėpusią aistrą.Kartais susijaudinti nesunku ir nuo paprasto prisilietimo prie odos. Jos lytėjimas, glostymas, kūnų susiglaudimas, turi didelę psichologinę reikšmę, nes taip išreiškiamas intymumas, pasitikėjimas vienas kitu. Tai bendravimas be žodžių, neretai kvietimas tolesniems ryžtingesniems seksualiniams veiksmams. Oda apima visą žmogaus kūną, todėl lengviau būtų apsibrėžti konkretesnes jautrias vietas. Daugumą žmonių jaudina prisilietimai prie kaklo. Jie gali būti švelnūs, vos juntami, arba šiek tiek skausmingi. Nemaža žmonių dalis jaučia savotišką malonumą, kuomet partneris juos kandžioja. Daug emocijų sukelia ir ausų bučiavimas, ypatingai kuomet prie ausies juntamas artimo žmogaus alsavimas. Žinoma, viena labiausiai žinomų erogeninių zonų – žmogaus burna. Ji susijusi ne tik su fiziologiniais aspektais, tačiau ir su psichologiniais. Bučiniu dauguma žmonių išreiškia intymumą. Be to, bučinys yra tarsi laiptelis, vedantis prie tolimesnių seksualinių santykių. Beje, nepamirškite pasakymo „vyrai myli akimis, o moterys – ausimis". Tai yra tikra tiesa. Iš pojūčių vyrams svarbiausias yra regėjimas, o moterims veiksmingiausi garsiniai dirgikliai.

Kelias į vyro širdį eina ne per skrandį ir net ne per lovą, o per jo jausmus. Kai „įvaldysi“ erotinio prisilietimo meną (tai paprasčiau nei matematika), lovoje tu ne tik suteiksi jam nepamirštamų gyvenimo akimirkų, bet ir jausiesi suartėjusi su juo labiau, nei kada nors anksčiau. Kai nuspręsi leisti savo judesiams ir prisilietimams kalbėti už tave, sujaudinsi jį taip labai, jog atmosfera kambaryje įkais iki virimo temperatūros. Tau reikės trupučio aliejaus ir šilto, jaukaus kambario. Romantiškos detalės nepakenks, o svarbiausia, perskaityk glamonių patarimus apačioje ir imkis iniciatyvos. Keista, bet kai kurie vaikinai, kai jiems pasiūlomas erotinis masažas, ima spyriotis. Jei tavo vaikinas nenori gulėti pasyviai ir mėgautis, paprasčiausiai pasakyk jam: „Pabandyk tai dėl manęs. Be jokių įsipareigojimų. Tik atsigulk ir mėgaukis. Jei po penkių minučių tau nepatiks, sustosiu“. Keista, bet vaikinus dažnai reikia tempti į rojų, o jie visą kelią dar ir spardosi bei klykia. Jei jis galiausiai sutinka, prieš masažą priversk jį kelias minutes „apšilti“. Tegul jis paruošia savo kūną erotiniam masažui tokiu pat būdu, kaip jis apšyla, prieš eidamas bėgioti: keli įtūpstai kojų raumenims atlaisvinti, keli rankų pasukimai, pratimai nugarai. Jo veidui ir galvai skirk 5 minutes. Nagais glostyk jo galvos odą. Pirštų galiukais liesk jo ausų raukšleles, jo skruostikaulių linijas ir nosį.

Erogeninės zonos – tai tos kūno vietos, kurias glamonėjant susijaudinama. Kai kurie seksologai erogeninėmis zonomis laiko žmogaus pojūčius – regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį, per kuriuos gaunama specifinė erotinė informacija, didinanti seksualinį susijaudinimą. Tačiau dauguma seksologų erogenines zonas laiko tam tikras moters ir vyro kūno dalis, kurių lytėjimas ar glostymas seksualiai jaudina ir kelia malonius pojūčius. Manoma, jog jautriausios moterų ir vyrų erogeninės zonos – išoriniai lyties organai: vyro – varpos galvutė, ypač apatinė jos dalis, moterų - varputė, kurios jautrumas labai individualus. Vienų jautresnė galvutė, kitų varputės pagrindas, trečių – kairioji ar dešinioji pusė. Be to, kiekvienai moteriai priimtinas vis kitoks dirginimo būdas – švelniai glostant, stipriau paspaudžiant ir pan. Tačiau daugumai moterų nėra labai malonu, kai stimuliacija būtent pradedama nuo klitorio srities. Moterims gali net skaudėti, ypač jeigu sausa. Daugelio moterų jautrus makšties prieangis, apatinis makšties trečdalis. Malonius pojūčius kelia varpos spaudimas į makšties sieneles ir ritmiška trintis (frikcijos). Beje, makšties sienelių jautrumas taip pat labai individualus. Dėmesingi partneriai išsiaiškinę, kuri makšties dalis jautriausia, pagal tai pasirenka sueities pozas, nes nuo jų priklauso, kuri makšties dalis yra stimuliuojama ir greičiausiai pasiekiamas orgazmas. Tačiau seksualinio susijaudinimo šaltiniu gali būti ir daugiau kitų kūno vietų.