Gražiausios natūralios moterų krūtys Top-50

Vakarų kultūrose krūtys yra intymi vieta, todėl ji yra pridengiama, dažniausiai liemenėle, nors pastaraisiais dešimtmečiais krūtys yra vis labiau apnuoginamos. Istoriškai taip susiformavo, kad krūtys simbolizuoja moters vaisingumą, kadangi jos gamina pieną. Tai patvirtina ir randamos įvairių kultūrų ir laikų statulėlės, kuriose yra vaizduojamos moterys didelėmis krūtimis (pvz., deivės Venera arba Ištar, šiuolaikinių Afrikos tautelių dievaitės ir kt.). Be to, daugeliui vyrų krūtys yra gana stiprus lytinis dirgiklis, susijęs su moters patrauklumu (nors ne visada susijęs su seksualumu) – matomos krūtys vyrus jaudina, ir tai pasireiškia taip pat ir sueities metu, kai dauguma vyrų bučiuoja, glamonėja ar kitaip liečia moters krūtis. Vyrams moters krūtys dažnai siejasi su moteriškumu apskritai, tai labiausiai į akis krintantis ir erotiškai stipriausiai veikiantis moters lytinis požymis. Ideali, labiausiai vyrus jaudinanti krūtų forma keičiasi priklausomai nuo epochai būdingo grožio idealo ir mados. Senovės Egipte grožio idealas buvo didelės, minkštos, žemai nusileidusios krūtys, senovės Graikijoje – apvalios ir standžios, klasicizmo epochoje – aukštai pakeltos, baroko – aukštos ir putlios.

Gražiausios merginų krūtys Top-50

Visos merginos bei moterys, be išimties svajoja turėti gražią krūtinę. Turbūt visiems ne kartą teko girdėti, jog gražiausia krūtinė – ne visada didžiausia, o didžiausia krūtinė – ne visada gražiausia! Krūtys visada buvo vienas iš moteriškumo simbolių. Viduramžiais didelė krūtinė rodydavo sugebėjimą išmaitinti pienu sveiką kūdikį. To meto garsūs dailininkai dažnai vaizduodavo moteris apnuoginta krūtine. Ir dabar moters krūtinė išlieka vienas svarbiausiųjų moteriškumo ir seksualumo simbolių. Liemenėlės užuomazgas galima atsekti net itin ankstyvose civilizacijose. Mino civilizacijos (2700-1450 m. pr. Kr.) piešiniai rodo, jog jau tais laikais moterys sportuodamos dėvėdavo krūtinę prilaikančius apatinius, kurie stebėtinai panašūs į šiuolaikinius. Romėnų moterys taip pat turėjo krūtinę dengiantį drabužį, toks pat pastebimas retuose ankstyvųjų viduramžių piešiniuose. Jokių krūtinę palaikančių apatinių drabužių viduramžiais nebuvo. Korsetai atsirado tik renesanse. Pirmasis kelnaičių variantas – ankstyvosiose civilizacijose moterų ir vyrų dėvėta strėnjuostė.

Kas geriau: sveikos ar gražios krūtys?

Krūtys, kitaip vadinamos krūtų liaukos, arba dar pieno liaukos, yra porinis organas, esantis kūno viršutinėje dalyje. Šias liaukas turi ir vyrai, ir moterys, tačiau vyrų krūties liaukos neatlieka jokios biologinės funkcijos, o štai moterų gamina pieną ir atlieka biologinę kūdikio maitinimo funkciją. Krūtis sudaro liaukos, jungiamasis audinys ir riebalai. Yra ir kraujagyslių bei limfagyslių. Liaukiniai kanalėliai atsiveria į spenelius. Jungiamasis audinys ir riebalai atlieka tam tikrą atraminę ir liauką apsaugančią funkciją. Už krūties formos palaikymą, todėl dažnai ir už grožį, atsakingas būtent jungiamasis audinys. O nuo riebalų, bet ne nuo liaukos kanalėlių kiekio priklauso krūties dydis, todėl dažnai atsitinka taip, jog labai dideles krūtis turinčios moterys neturi daug pieno kūdikiui maitinti. Speneliai yra krūtų dalis. Biologiniu požiūriu jie tėra gamtos duotos angos pienui ištekėti. Spenelius sudaro raumenys, jungiamasis audinys. Maitinant kūdikį krūtimi, speneliai labai padidėja, iš jų atsiveria viena ar kelios angutės, pro kurias išteka pienas. Seksualiniu požiūriu speneliai yra itin reikšminga erogeninė zona, beveik prilygstanti genitalijų srities erogeninėms zonoms. Kartais pasitaiko, kad speneliai nuo gimimo būna įtraukti. Moterys arba susitaiko su tokia padėtimi, arba ryžtasi spenelio plastinei operacijai. Įtrauktas spenelis kartais tampa kliūtimi natūraliai maitinti kūdikį. Tačiau tai nėra liga, tiesiog kūno ypatybė.

Krūtys - moters sielos veidrodis

a black and white photo of a naked woman

Moters charakteris visuomet buvo, yra ir bus paslaptis. Italų specialistai, tyrinėjantys seksualinius santykius, teigia, kad apie kiekvienos moters charakterį galima spręsti iš jos krūtinės. Štai seksologas Pjero Lorencionis teigia, kad moters krūtinė gali daug daugiau papasakoti apie moters asmenybę nei, tarkim, Zodiako ženklas. Todėl galima sakyti, kad moters krūtinė, ypač apnuoginta, yra jos sielos veidrodis. Kad mokslininko darbas būtų labiau suprantamas, jis moterų krūtis suklasifikavo palygindamas jas su vaisiais. Moliūgas. Moteris su didele, apvalia krūtine, primenančia moliūgą, mėgsta gerai pavalgyti, nori, kad ją lepintų, dievintų, tačiau seksas jai nėra svarbiausias dalykas. Seniau moterys su tokiomis krūtinėmis buvo laikomos motiniškumo simboliu. Ananasas. Graži, ovalo formos krūtinė būdinga moterims, siekiančioms karjeros, tačiau širdyje išliekančioms romantikėmis. Tokios moterys paprastai būna labai ištikimos. Užkariauti moters-ananaso širdį nėra paprasta. Vynuogė. Tvirta ir atsikišusi į priekį krūtinė – tai požymis, kad su šia moterimi lovoje yra ką veikti. Tokios moterys gali atrodyti erotiškos, bet iš tiesų jos yra kuklios ir drovios namisėdos. Sekse jos vertina švelnumą.

Lolo Ferrari dirbtinis Vezuvijus

Neuro dizainas: paprastumo principas

1998 metais Kaune, striptizo klube "Venera", lankėsi didžiausių pasaulyje krūtų turėtoja Lolo Ferrari. Trisdešimtmetės Prancūzijos pornografijos žvaigždės krūtinės apimtis -177,5 cm, silikoniniais implantais padidintas biustas svėrė daugiau kaip 6 kilogramus. Didelės, aukštos, atsikišusios į priekį krūtys. Įžymybė leido jas liesti, tarp jų padėti galvą. Ne vienas kaunietis įsiamžino prie Lolo Ferrari Vezuvijaus. Tai kas, kad viešnia sunkiai vaikščiojo, klupinėjo per slenksčius, o po daugelio operacijų dirbtinai išpūstos jos krūtys, kaip pati prisipažino, liko nejautrios meilės žaidimams. Milžiniškas biustas traukė, ir tiek! Kauniečiai, įaudrinti didžiakrūtės prancūzės vizito, netrukus patys suskubo išsiaiškinti lietuvę, turinčią didžiausias krūtis. Į Lolo Ferrari antrininkės rinkimus atėjo keturios dailiosios lyties atstovės, tik vieną iš jų lietė chirurgo skalpelis, kitų krūtinės ir be plastinės operacijos mažai nusileido pasaulinei žvaigždei. Nugalėtojos Linos biustas buvo 112 centimetrų, kitų šiek tiek mažesnis. Žiūrovai, kaip ir pasirodžius Lolo, griūte griuvo prie dalyvių, lipo ant stalų, suolų, palangių, brovėsi į priekį, kad galėtų jas paliesti.

Automobilio ar gigantiškos krūtinės?

Neuro dizainas: paprastumo principas

Kauniečių plastikos chirurgų Sauliaus Vikšraičio ir Tautrimo Aštrausko teigimu, nei Lolo Ferrari, nei jos antrininkių krūtys nėra lietuvių moterų svajonė. Iš dviejų šimtų atliktų krūties didinimo operacijų didžiausios - Pamelos Anderson - krūtinės pageidavo tik trys moterys. Visos jos - pramogų verslo atstovės. Lietuvės nėra didžiakrūtės, ir tai gerai. Didelis svoris kenkia stuburui, spaudžia krūtinės ląstą. Moterys, kurios nuo gimimo turi pernelyg didelį biustą, ryžtasi jį sumažinti. Į plastinės chirurgijos centrą jaunas merginas dažnai palydi motinos, pasakodamos, kaip joms pačioms su didele krūtine sunku gyventi, sunku vaikščioti ir net nusipirkti drabužius. Anot jų, jei jaunystėje būtų turėjusios galimybę nusimesti bent dalį "moteriškumo", mielai tai būtų padariusios. Teisę peiliu liesti moters apvalumus aukščiausios kategorijos plastinės rekonstrukcijos chirurgai S.Vikšraitis ir T.Aštrauskas įgijo baigę medicinos studijas aukštojoje mokykloje, o paskui stažavęsi garsiausiuose plastinės chirurgijos centruose Šveicarijoje - Lozanoje, Ciuriche, kitur, dalyvavę prestižiniuose suvažiavimuose, išklausę žymiausių estetinės chirurgijos specialistų pranešimų. Taigi Lietuva neatsilieka nuo pasaulio, nemažai moterų, pabuvusių užsienyje ir ten užsidirbusių pinigų, kūno korekcijas patiki chirurgams Kaune. Krūtų mažinimo operacija čia kainuoja 4 tūkstančius litų. Krūtų didinimo su implantais - nuo 7 iki 10 tūkstančių litų.

Kunkuliuojantis gyvybės šaltinis

Sexy (147)

Nedidelė, stangri, putli, grasinanti perplėšti korsetą - krūtinės idealas, kokį sukuria žmonės, nuolat kinta, moters kūno apvalumai kiekvienoje epochoje vertinami skirtingai. Rokoko laikų moteris su krūtine, primenančia vos išsiskleidusį žiedą, grakšti, trapi, panaši į žavią porceliano statulėlę. Paskui, vyrų akimis, paklausesnė buvo apvalaina, stambia Ariadnės krūtine. Tai ypač akivaizdu pažvelgus į to meto dailininkų paveikslus - moters krūtys tarsi nėščios, pritvinkusios pieno, moteris motina dažnai vaizduojama su kūdikiu. Stambios krūtys didžiausiu grožiu buvo laikomos labai ilgai, ir nesunku spėti, kodėl - jos greičiau krinta į akis, vyrai, į jas panėrę galvą, jaučia didelę palaimą. Visai nesvarbu, ar toji moteris su drabužiais, ar nuoga, nuo jos visada dvelkia jėga, kuriai sunku atsispirti. Tačiau kai kūno malonumai darėsi vis subtilesni, kai tvirtumo ir sveikatingumo vietą užėmė visa, kas yra rafinuota, tas kunkuliuojantis gyvybės šaltinis darėsi vis labiau atstumiantis, pirmenybė pradėta teikti mažai krūtinei.

Efemeriška grožybe gali puikuotis tik jaunos merginos

Ar egzistuoja tokia graži krūtinė, kokią piešia didieji menininkai? Dailininkas fotomenininkas Rimantas Dichavičius atsako: "Ne! Modelių ieškojau paplūdimiuose, baseinuose, sporto salėse, visur, kur tik ėjau. Gražių veidelių daug, figūrų taip pat, bet kad būtų ir tas, ir tas - retai. Aš turėjau daugiau nei 200 modelių, bet iš jų tik du ar trys atitiko mano supratimą apie grožį. Objektyviai įvertinti moters kūną padėjo fotoaparatas. Nuotraukose matyti smulkiausios raukšlelės, menkiausi įbrėžimai. O nuotraukos kaip smokingas. Gražus žvilgantis drabužis, bet jei nutūpė koks pūkelis, jį ir tematai. Dailės institute mokiausi anatomijos, nuo antrojo kurso piešiau nuogas figūras. Tačiau tik pradėjęs fotografuoti pamačiau, koks netobulas žmogaus kūnas. Grožio gamta žmonėms atseikėjo nevienodai. Tačiau ne itin dailius kūno kontūrus kompensuoja įgimtas moteriškumas, kitos gerosios savybės. Iškilios standžios krūtys - tai dar ne viskas. Man tas "gruntas" ne viršuje, o kur kas giliau... Moters grožis labai trapus. Grožis - ne pražydę, o besiskleidžiantys žiedai, kol pumpuras stangrus, kol du krūtų pumpurėliai stirkso kuo ryškiausiai. Tai penkioli-kos septyniolikos me-tų mergaitės. Septyniolika metų - riba fotografijai. Vyresnės gali pozuoti dailininkui, jis kūną gali padaryti lygesnį".

Nuo ko žemaičiams stingsta gyslos

Dainininkas Žilvinas Žvagulis tvirtina, kad jam žmogui svarbiau charakteris, ne išvaizda. Tačiau krūtys yra moteriškumo simbolis, todėl vertina bet kokias moters pastangas įtikti vyrui. "Silikonas? Kodėl ne, - atsako. - Jei tik padeda. Džiaugiuosi, kad mano žmonai Irenai jo nereikia". Holivudo žvaigždės ir žvaigždutės kada nori tą krūtinę pasididina arba implantus vėl išsiima, jos nesuka galvos dėl dolerių. O mažiau turtingam Žilvinui būtų gaila tokių investicijų į žmonos krūtinę. Jeigu jaunystėje Žilvino kas būtų paklausęs, į ką pirmiausia krypsta akys, nesusimąstęs atsakytų: "Į moters krūtinę". "Žalty, kokia ta moters didelė pufa", - prisimena, kaip jis ir jo bendraamžiai gatvėje nulydėdavo didžiakrūtę merginą. Nesvarbu, kad ji būdavo penkeriais ar daugiau metų vyresnė, gražūs "pufai" (krūtys) nelikdavo nepaglostyti smalsių vaikinų žvilgsnių. Paskui, kai Žilvinas pradėjo mąstyti apie šeimyninį gyvenimą, labiau ėmė domėtis moters vidiniu pasauliu.

Kremas, vaškas ar silikonas?

Net ir tuomet, kai mados pasaulyje viešpatavo perdėtas laibumas, daugeliui moterų (o ir vyrų) netrukdė manyti, kad mažos krūtys - tai didžiausia nelaimė, kokia tik jas gali ištikti. Jaunos ir pagyvenusios, aukštuomenės damos ir neturtingos tarnaitės, kurioms gamta pagailėjo iškilaus biusto, įvairiais būdais stengėsi jį pasididinti. Jų slaptu troškimu netruko pasinaudoti apsukrūs verslininkai, siūlantys kremus, losjonus, paslaptingus miltelius, stimuliuojančius krūtų augimą. Moterys juos gėrė, trynė kūną, tačiau nuo to didėjo tik prekeivių piniginė, o ne krūtys. Paskui buvo sugalvoti specialūs prietaisai, padedantys įgauti arba grąžinti ankstesnį krūtų stangrumą. Tačiau ir jų poveikis buvo trumpas, nustojus masažuotis, kūnas dar labiau suglebdavo. Kur kas geriau visuomenėje buvo įvertintos dirbtinės krūtys. XVIII amžiaus pirmojoje pusėje, kai moterys pradėjo vaikščioti pusnuogės ir viešai rodyti kūno grožybes, dirbtinės krūtys buvo nepaprastai svarbus atributas, jų paklausa buvo itin didelė. Iš pradžių jos buvo daromos iš vaško, vėliau iš kūno spalvos odos, ant kurios buvo nupieštos gyslelės. Tam tikra spyruoklė leido krūtims ritmingai kilnotis. Tokie "šedevrai", sudarantys tikrų, be to, labai gražių ir tobulų, krūtų iliuziją, brangiai kainavo, bet damos, siekdamos patraukti vyrų dėmesį, buvo pasiryžusios kęsti ir baisesnius dalykus. Tūkstančiai merginų, mėgdžiodamos moters krūtinės idealą, į užantį kišo fetrą ir kempinę, o atsiradus plastikui, panaudojo ir šį - suformuota šieno kupetos pavidalu krūtinė plūduriavo it sava.

Maža ar didelė kokia krūtinė seksualesnė?

Vita, 20 metų teisės studentė, 75F. Didelė krūtinė moteriškesnė, seksualesnė nei maža. Savąją paveldėjau iš močiutės. Ir niekada dėl jos nekompleksavau. Tiesa, paauglystėje dėvėdavau laisvus megztinius, bet baigusi mokyklą pamėgau aptemptus drabužius, dideles iškirptes — žinau, kad jie man tinka. Dažnai iš vyrų girdžiu komplimentų ir gatvėje jų žvilgsniai krypsta tik į krūtinę — nei į akis nežiūri, nei į kojas. O sykį bare du jaunuoliai net susilažino, kokio dydžio liemenėlę dėviu: C ar D. Vargšeliai, matyt, nenutuokė, kad yra ir F... Tik štai gražią liemenėlę rasti labai sunku: amžinai pardavėjos bruka nestilingas lyg kokiai močiutei. Be to, nesu patenkinta krūtinės forma. Liemenėle galima užmaskuoti visus krūtinės trūkumus, tačiau juk nusirengusi jų nebepaslėpsi. Gal todėl ir mano vaikinui būtų mieliau, jei turėčiau šiek tiek mažesnę krūtinę. Birutė, 29 metų chorvedė, 75B. Esu visiškai patenkinta savo krūtine. Na ir kas, kad ji maža? Ilgiau išlaikys formą, be to, ir prie žemės nelenkia. Niekada nereikšminau fizinio grožio. Niekada neaptarinėju savo matmenų, net su draugėmis neįprasta apie tai kalbėti. Pagaliau ir neaktualu.