Nuo ko žemaičiams stingsta gyslos

Dainininkas Žilvinas Žvagulis tvirtina, kad jam žmogui svarbiau charakteris, ne išvaizda. Tačiau krūtys yra moteriškumo simbolis, todėl vertina bet kokias moters pastangas įtikti vyrui. "Silikonas? Kodėl ne, - atsako. - Jei tik padeda. Džiaugiuosi, kad mano žmonai Irenai jo nereikia". Holivudo žvaigždės ir žvaigždutės kada nori tą krūtinę pasididina arba implantus vėl išsiima, jos nesuka galvos dėl dolerių. O mažiau turtingam Žilvinui būtų gaila tokių investicijų į žmonos krūtinę.

Jeigu jaunystėje Žilvino kas būtų paklausęs, į ką pirmiausia krypsta akys, nesusimąstęs atsakytų: "Į moters krūtinę". "Žalty, kokia ta moters didelė pufa", - prisimena, kaip jis ir jo bendraamžiai gatvėje nulydėdavo didžiakrūtę merginą. Nesvarbu, kad ji būdavo penkeriais ar daugiau metų vyresnė, gražūs "pufai" (krūtys) nelikdavo nepaglostyti smalsių vaikinų žvilgsnių. Paskui, kai Žilvinas pradėjo mąstyti apie šeimyninį gyvenimą, labiau ėmė domėtis moters vidiniu pasauliu. Nors asmeninės dainininko nuostatos apie grožį ir keitėsi, Ž.Žvagulis prisipažįsta, jog moteriai gražia krūtine jis neabejingas. Gatvėje, kaip ir jaunystėje, visada ją pastebi. Moteriai, anot jo, reikia šio baisaus ginklo, kad, vyrams į jas žiūrint, kraujas stingtų gyslose.