Kaip palengvinti priešmenstruacinį sindromą?

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) pirmą kartą literatūroje buvo aprašytas 1931-aisiais metais. Jis vargina apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, dažniausiai tarp 20–40-ties metų. Koks tai reiškinys? Kaip sušvelninti jo simptomus? Apie tai pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita Jauniškienė.

Priešmenstruacinis sindromas yra psichoneuroendokrininių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo fazėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje.

Šių simptomų etiologija nėra aiški. Pagal hormonų teoriją, priešmenstruacinį sindromą sukelia pakitęs estrogenų ir progesterono santykis. Antrojoje ciklo pusėje moters organizme dėl antrinio progesterono nepakankamumo susilaiko skysčiai: patinsta veidas ir galūnės, pabrinksta krūtys, kūno masė padidėja 1-3 kg, sutrinka šlapinimasis, pučia pilvą.

Prieš mėnesines kai kurios moterys jaučia įtampą, nuotaikų svyravimą, raumenų, galvos skausmą (kartais svaigimą). Neretai jos skundžiasi dirglumu, pykinimu, apatinės pilvo dalies bei strėnų srities skausmu, didesniu prakaitavimu bei odos bėrimu. Savaitę prieš mėnesines greičiau pavargsta, jautriau reaguoja į aplinką, kvapus, negerą žodį ir pan. Ne veltui sakoma, kad prieš mėnesines ir "tomis dienomis" geriau moters neerzinti, ją saugoti ir mylėti.

Stiprus PMS būdingesnis 30-40 metų amžiaus moterims, ir tai nepriklauso nuo to, kiek kartų moteris yra gimdžiusi.

Beje, medikai iki šiol diskutuoja, ar lytiniai santykiai prieš mėnesines palengvina PMS, ar ne. Manoma, kad jei lytinių santykių metu moteris patiria orgazmą, tai turėtų palengvinti priešmenstruacinio sindromo simptomus. Priešingu atveju - ne.

Kartais po gimdymo PMS sušvelnėja ar visiškai išnyksta, bet tai labai individualu.

Kaip galima padėti?

Priešmenstruacinių simptomų gydymas turėtų būti kompleksiškas. Tai psichoterapijos priemonės, dažnesni pasivaikščiojimai gryname ore, akupunktūros seansai, taip pat diuretikai bei medikamentai, mažinantys lygiųjų raumenų spazmus.

Labai naudingos vandens procedūros, įvairūs fiziniai pratimai. Svarbi ir visavertė bei kaloringa mityba. Reikėtų vengti saldžių, sūrių bei aštrių maisto produktų bei prieskonių. Apriboti stiprios kavos, arbatos ir kitų kofeino turinčių gėrimų vartojimą, nes tai stiprina įtampą bei dirglumą. Rūkymas taip pat paaštrina PMS simptomus. Prieš mėnesines rekomenduojama valgyti daugiau salierų, petražolių, džiovintų slyvų, figų, agurkų, nes šie produktai skatina šlapimo išsiskyrimą. Reikėtų daugiau valgyti ir vaisių, turinčių kalio: bananų, apelsinų, riešutų, sojos pupelių, pomidorų.

Kai kurioms moterims silpnina nuotaikų kaitą, mažina dirglumą ir nuovargį vitaminas B6 (piridoksinas), tačiau jo reikėtų vartoti atsargiai.

Deja, neretai besilaikančias anksčiau paminėtų rekomendacijų moteris vis tiek vargina fizinis bei emocinis diskomfortas. Tuomet reikėtų vartoti medikamentų. Vienas iš populiaresnių gerai mums žinomų preparatų yra drotaverinas ("No-spa"), jis veiksmingai mažina pilvo, strėnų, galvos skausmus mėnesinių metu. Vaistas plečia kraujagysles, taip gerindamas audinių kraujotaką, todėl tinka ne tik priešmenstruacinio sindromo metu, bet ir daugeliu kitų atvejų. Pavyzdžiui, esant labai stipriems gimdos susitraukimams gimdymo metu, galvos skausmams, sukeltiems kraujagyslių spazmų, esant gresiančiam persileidimui.

Esant lengvam priešmenstruaciniam sindromui, verta pasikonsultuoti su ginekologu, kad būtų galima laiku išvengti galimos sunkesnės ligos formos.

Su PMS susiję psichoemociniai ir fiziniai simptomai

Psichoemociniai:

• Depresija ar prislėgta nuotaika
• Nuovargis, mieguistumas, apatija
• Įtampa ar nerimas
• Irzlumas
• Nevikrumas
• Pakitęs lytinis potraukis
• Miego sutrikimai
• Agresija

Fiziniai:

• Krūtų skausmas
• Ištinimo jausmas
• Patinęs veidas, pirštai
• Svorio padidėjimas
• Galvos skausmai
• Odos bėrimai
• Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Bloga savijauta, nugaros skausmai

Parengė Veronika Pečkienė

"Sveikas žmogus" 2005 m. Nr. 

Viršutinis paveikslėlis: © Saranya7