Kokius negalavimus gali sukelti netinkami kasdieniniai higieniniai įklotai? Dažniausi moterų skundai – blogas išskyrų kvapas, odos ir gleivinės sudirginimas, paraudimas, iššutimai, bėrimai. Gali kartotis makšties grybeliniai ar bakteriniai uždegimai, disbakteriozė (bakterinė vaginozė). Vasarą geriau rinktis įklotus, laidžius orui, pasižyminčius natūralių medžiagų savybėmis, taip pat ekologiškus, nes makšties išskyros ir menstruacinis kraujas šiltoje aplinkoje greičiau irsta ir sukelia nemalonų kvapą bei odos ir gleivinės sudirginimą.
Moterys dažnai pastebi, kad menstruacijų dienos žiemą atrodo sunkesnės, ir tai nėra tik subjektyvus jausmas. Šaltas oras lėtina kraujotaką ir įtempia raumenis, o tai gali padidinti spazmus ir sustingimą. Puiki.lt galite nusipirkti puikių daugkartinių higieninių iklotų. Naujausi tyrimai sieja šalčio poveikį ir orų pokyčius su sunkesniais menstruacijų simptomais kai kurioms moterims. Perskaičiusios šį tinklaraštį, suprasite, ... Skaityti toliau
Švento laiko ir erdvės radimas mėnesinių metu yra absoliučiai kritiškai svarbu ir būtina mūsų fizinei sveikatai, emocinei gerovei ir asmeniniam augimui. Jei mėnesinių metu veikiame tokiu pačiu greičiu ir intensyvumu, kaip ir likusiu ciklo metu, mūsų kūno ir proto sistema patiria didelį spaudimą ir bus išsekusi. „Mėnesinių metu 80 % mūsų imuninės sistemos energijos yra ... Skaityti toliau
Mergaitės virsmą į moterį žymi pirmosios mėnesinės, atsirandančios paauglystėje bei liudijančios apie vaisingo gyvenimo laikotarpio pradžią. Gamta moterį apdovanojo nuostabiu gebėjimu išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Toks cikliškas moters organizmo pasiruošimas būsimam nėštumui vadinamas mėnesinių ciklu, nes mėnesinės yra pats paprasčiausias tokių pokyčių įrodymas bei vienintelis atskaitos taškas. Kiekvieną mėnesį dėl cikliškai pasikartojančių sudėtingų hormoninių ryšių, moters kiaušidėse subręsta kiaušinėlis, o gimda pasirengia priimti ir suteikti laikiną prieglobstį užsimezgusiai gyvybei. Mėnesinių ciklo pirmoji diena yra pirmoji kraujavimo diena. Moters kūne viskas nepaprastai tikslu ir harmoninga. Nuo momento, kai įvyksta ovuliacija ir subrendęs kiaušinėlis patenka į kiaušintakį, jis išlieka gyvybingas vos 2 dienas. Šiuo metu moters hormonai "pasirūpina" geriausiomis sąlygomis spermijams judėti pro suskystėjusias gimdos kaklelio gleives bei kilti gimda aukštyn link kiaušintakių, kur vienas iš jų apvaisina kiaušinėlį. Tie patys hormonai sustiprina moters geismą vyrui vaisingomis dienomis. Įvykus apvaisinimui, pradeda vystytis gemalas, kuris po 2–3 dienų pasiekia gimdą ir įsiskverbia į gimdos gleivinę, kuri šiuo metu jau būna sustorėjusi, sukaupusi reikalingų maisto medžiagų ir pasiruošusi maitinti gemalą net 12 savaičių, kol atsiras placenta. Gimdoje vaisius vystosi 9 mėnesius, iki pat gimimo.
Stebėtina, kad šiuolaikiniam žmogui išskyros iš nosies ar atsikosėjimai, atsikrenkštimai yra beveik kasdieninė norma. Daugybė žmonių, ypač rytais, kosti ir šnirpščia per nosį nešvarumus, kuriuos organizmas stengiasi pašalinti. Peršalimai tik paskatina šį procesą. Gleivėtos išskyros gali kauptis bet kuriuose vidiniuose audiniuose ir jų būvimas rodo, kad organizmas yra užterštas. Kūnas, valydamas save, išskiria gleives. Vartojant vaistus nuo skrepliavimo ir kitų nemalonių išskyrų, organizmas praranda galimybes išsivalyti. Tačiau nepašalinus užsiteršimo priežasčių, visi nešvarumai, likę kūne, vis tiek bus pašalinti kokios nors ligos forma. Moterys turi papildomą organą - gimdą, kurios pagalba kas mėnesį šalinami šlakai iš kūno, ir tai vadinama menstruacijomis. Moterys ir gyvūnų patelės, gyvenančios harmonijoje su gamta, menstruacijomis iš vis neserga arba serga labai retai. Laukinių gyvūnų patelėms nebūna menstruacijų, tačiau, jeigu jas sugauti ir laikyti namų sąlygomis, maitinti "žmogiškuoju" maistu ir suteikti civilizacijos buitį - tuomet pas jas atsiranda mėnesinės. Jeigu organizmo užterštumas toksinais didesnis, nei jo sugebėjimas juos pašalinti per tam skirtus organus, tuomet organizmas kaupia savyje šlakus ir, stengdamasis išgyventi, talpina juos tuose organuose ir audiniuose, kur jam atrodo protingiausia, iš kur vėliau šias atliekas bus galima pašalinti; tai - žaizdos, silpni organai ir t.t.
Laimingos moterys, kurios nepatiria menstruacinių negalavimų skausmų. Tačiau ką daryti toms, kurios kas mėnesį kenčia stiprius apatinės pilvo dalies, strėnų ar galvos skausmus? Apie tai kalbamės su aukščiausiosios kategorijos gydytoja akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE. Moters organizme periodiškai vyksta tam tikri pakitimai, vadinami mėnesinių ciklu, kurie pasireiškia negausiu kraujavimu iš gimdos. Mėnesinių ciklo trukmė yra skaičiuojama nuo pirmosios mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Jos kartojasi kas 21–35 d., daugumai moterų populiariausias mėnesinių ciklas – dvidešimt aštuonios dienos, trunkantis tris keturias dienas. Per šį laiką moteris netenka apie 50–100 ml kraujo. Mėnesinių ciklo reguliavime dalyvauja 5 grandys: smegenų žievė, pogumburis (hypothalamus), posmegeninė liauka (hypophisis), lytinės liaukos – kiaušidės (ovaria) ir gimda (uterus), makštis (vagina). Svarbus vaidmuo tenka ir skydliaukei bei antinksčiams, kuriuos veikia hipofizės hormonai, taip pat kepenys, kuriose vyksta lytinių hormonų metaboliniai procesai. Kokie yra skausmingų mėnesinių simptomai? Mėnesinių ciklo sutrikimai pasireiškia įvairiai. Jie priklauso nuo to, kokia mėnesinių ciklo reguliavimo grandis yra pažeista, koks pažeidimo laipsnis ir kurie organai labiausiai pakitę. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra dismenorėja (spazminio pobūdžio pilvo apačios skausmas, plintantis į nugarą ir šlaunis) ir priešmenstruacinis sindromas.
Ryšys tarp menstruacijų ir sportinių pasiekimų yra sudėtingas ir labai individualus. Kai kurios moterys priešmenstruaciniu metu yra ypač dirglios, jautrios, greitai pravirksta, o kitos – beveik nejaučia jokių pasikeitimų. Kai kurios sportininkės jaučia įvairius nepatogumus ir negali optimaliai startuoti, kitos – menstruacijų metu ar prieš jas, varžybose dalyvauja labai sėkmingai įvairiose sporto šakose – lengvojoje atletikoje, plaukime, krepšinyje, gimnastikoje ir t.t. Eilę metų apie menstruacijų ir sportinių pasiekimų ryšį sklando įvairiausi mitai. Dažniausiai manoma, kad jos gali trukdyti pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Netgi tos moterys kurios jausdavo mažai nepatogumų jaudindavosi, kad mėnesinės gali pakenkti pasiekti geriausią formą bei rezultatus atsakingiausiose varžybose. Arba, kad mėnesinių metu jos negalės treniruotis, o jeigu treniruosis – sau pakenks. Tačiau, tiek anksčiau, tiek paskutinieji atlikti tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad menstruacijos neigiamai veikia sportinius pasiekimus. Tačiau, visgi, reikia pažymėti, kad menstruacijų metų įvyksta kai kurių fizinių savybių pasikeitimai. Kelios dienos prieš menstruacijas ir per pirmąsias dvi dienas gali šiek tiek pablogėti judesių koordinacija, o jėga, darbingumas, aerobinės ir anaerobinės organizmo galimybės viso ciklo metu išlieka stabilios, bei tokios pat kaip ciklo viduryje.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) pirmą kartą literatūroje buvo aprašytas 1931-aisiais metais. Jis vargina apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, dažniausiai tarp 20–40-ties metų. Koks tai reiškinys? Kaip sušvelninti jo simptomus? Apie tai pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita Jauniškienė. Priešmenstruacinis sindromas yra psichoneuroendokrininių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo fazėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje. Šių simptomų etiologija nėra aiški. Pagal hormonų teoriją, priešmenstruacinį sindromą sukelia pakitęs estrogenų ir progesterono santykis. Antrojoje ciklo pusėje moters organizme dėl antrinio progesterono nepakankamumo susilaiko skysčiai: patinsta veidas ir galūnės, pabrinksta krūtys, kūno masė padidėja 1-3 kg, sutrinka šlapinimasis, pučia pilvą. Prieš mėnesines kai kurios moterys jaučia įtampą, nuotaikų svyravimą, raumenų, galvos skausmą (kartais svaigimą). Neretai jos skundžiasi dirglumu, pykinimu, apatinės pilvo dalies bei strėnų srities skausmu, didesniu prakaitavimu bei odos bėrimu. Savaitę prieš mėnesines greičiau pavargsta, jautriau reaguoja į aplinką, kvapus, negerą žodį ir pan. Ne veltui sakoma, kad prieš mėnesines ir "tomis dienomis" geriau moters neerzinti, ją saugoti ir mylėti. Stiprus PMS būdingesnis 30-40 metų amžiaus moterims, ir tai nepriklauso nuo to, kiek kartų moteris yra gimdžiusi.
Su akušerine tarnyba susitinkame labai anksti, netgi dar negimę. Kai kurioms mergaitėms prireikia ginekologo pagalbos dar vaikystėje, vėliau - kai ateina brandos metas ar atsiranda sveikatos sutrikimų. Pradėjus lytinį gyvenimą, renkantis kontracepciją, patyrus lytinę prievartą taip pat neapsieinama be gydytojų patarimų. Mergaičių plonas makšties epitelis lengvai pažeidžiamas infekcijų. Jos gali sirgti lyties organų augliais. Be to, prasidėjus mėnesinėms kai kurių ciklas per keletą metų taip ir nesusireguliuoja. Pastebėta, jog tam turi įtakos ir patiriamas besikeičiančios visuomenės sukeltas stresas. Reguliariai mėnesinėmis serga dažniausiai laimingos, materialiai aprūpintos panelės. Nereguliarus ciklas dažniau vargina įvairių bėdų kamuojamas mergaites.
Ankstesniais laikais per savo gyvenimą moterys sirgdavo mėnesinėmis vidutiniškai apie 50 kartų, nes didžiąją vaisingo laiko dalį būdavo nėščios arba žindydavo savo kūdikius. Moderniais laikais, sumažėjus gimdymų skaičiui, kiekviena moteris per visą savo gyvenimą serga mėnesinėmis apie 450 kartų. Taigi jau ne vienai atrodo, kad menstruacijų lyg ir per daug. Kai kurioms bendros savijautos pokyčiai mėnesinių ciklo metu trukdo patogiai gyventi. Europoje, Australijoje, Amerikoje moterys jau gali pakeisti savo menstruacijų datą, jei joms to reikia, apskaičiuoja higienos priemonėms įsigyti skirtas išlaidas, pasididina darbingų dienų skaičių, pasigerina gyvenimo kokybę dirbant, keliaujant, sportuojant, puotaujant, mylintis. Dėl ilgo mėnesinių nebuvimo jos išvengia nukraujavimo, skausmingų gimdos susitraukimų, diskomforto dėl ovuliacijos, priešmenstruacinio sindromo, toksinio šoko sindromo galimybės dėl tamponų vartojimo, skausmingų lytinių organų paraudimų dėl higienos priemonių vartojimo.
Apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų kiekvieną mėnesį patiria premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų. Maždaug 8 proc. moterų atsiradę negalavimai trukdo normaliai jaustis, dirbti ir bendrauti. Vis dėlto diskomforto galima išvengti net ir "tomis" dienomis. Įveikti PMS padeda medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Šįkart išsamiau pakalbėsime apie natūraliomis gydymo priemonėmis paremtą gydymą. Konsultuoja gydytoja homeopatė, natūralių gydymo metodų propaguotoja Diana LAURYNAITIENĖ. Šis sindromas (padidėjęs nervingumas, dirglumas, susilpnėjusi koncentracija, odos pakitimai, pilvo pūtimas, krūtų jautrumas ir skausmingumas, migreninio pobūdžio galvos skausmas ir kt.) atsiranda maždaug 7-10 dienų prieš mėnesines ir išnyksta joms prasidėjus. Kiekvienai moteriai šie simptomai gali būti skirtingi ir reiškiasi labai individualiai. Tačiau daugeliui pats nemaloniausias - skausmo simptomas (tempia ir skauda krūtis, gelia galvą, įkyriai maudžia juosmenį, pilvo apačią ar sąnarius). Premenstruacinį sindromą sukelia cikliniai hormonų kitimai, sukeliantys ciklinius biocheminius pakitimus centrinėje nervų sistemoje ir sutrikdantys serotonerginę sistemą. Manoma, kad PMS atsirasti svarbios dar ir kitos priežastys, pvz., stresas, psichinė trauma, dirbtinai nutrauktas nėštumas, lėtinės infekcinės lytinių organų ligos ir kt.
Daugelis moterų prieš menstruacijas jaučia kokius nors simptomus - pabrinksta krūtys, pučia pilvą, vargina galvos, sąnarių, raumenų skausmai, iškyla spuogų, pasikeičia apetitas - norisi kokio nors specifinio maisto (sūraus, aštraus ar atvirkščiai - saldaus), greičiau pavargsta, kinta nuotaika. Visi šie simptomai vadinami premenstruaciniu sindromu. Tačiau nedidelę dalį moterų (3-8 proc.) labiausiai vargina nuotaikos sutrikimai - padidėjęs dirglumas, irzlumas, įtampa, liūdnumas, sunku sukoncentruoti dėmesį. Joms šie simptomai būna tokie stiprūs, jog trukdo įprastiniam gyvenimui ir santykiams su aplinkiniais. Tai sunkiausia premenstruacinio sindromo pasireiškimo forma - premenstruacinis disforinis sutrikimas. Aiškinantis šių ligų priežastis buvo atlikta įvairių tyrimų, tačiau diagnozuoti kokių nors hormoninės pusiausvyros sutrikimų nepavykdavo. Šiuo metu laikomasi nuomonės, jog nuo premenstruacinio sindromo ir premenstruacinio disforinio sutrikimo dažniausiai kenčia sveikos moterys, kurių centrinėje nervų sistemoje biologiškai veiklią medžiagą - serotoniną - gaminanti sistema yra jautresnė fiziologiniams kiaušidžių hormonų svyravimams. O nuo serotonino kiekio priklauso mūsų nuotaika. Lengvesniais premenstruacinio sindromo atvejais gali pakakti nemedikamentinių gydymo priemonių - mankštos, sureguliuoti mitybą. Nuo šių negalavimų kenčiančioms moterims nerekomenduojama vartoti alkoholio, kofeino turinčių gėrimų ir maisto (kavos, arbatos, kokakolos, šokolado).
Gamtos taip sutvarkyta, kad moters organizme kas 28 dienas, vadinamąjį mėnulio mėnesį, vyksta cikliniai pokyčiai: kinta gimdos gleivinė, kiaušidėse bręsta moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė ir, jei ji neapvaisinama, pasišalina kartu su atsiskyrusia gimdos gleivine eilinių menstruacijų metu. Tačiau tik labai nedaugelio moterų menstruacijų ciklas - 28 dienos. Paprastai jo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų. Menstruacijų ciklo reguliavime dalyvauja visa grupė hormonų. Ne paskutinis vaidmuo tenka ir įvairiems išorės bei vidiniams faktoriams, tokiems kaip stresas, didelis fizinis krūvis, kelionės, nuovargis, įvairios ginekologinės ligos bei bendri organizmo veiklos sutrikimai (skydliaukės veiklos sutrikimai, nutukimas ar svorio netekimas ir t.t.). Norint suprasti, kodėl kai kada mūsų "moteriškasis laikrodis" sugenda, reikia nors truputį išmanyti, kaip jis veikia. Menstruacijų ciklą formuoja du pagrindiniai hormonai, kurie gaminami smegenyse esančioje "cheminėje hormonų laboratorijoje" – posmegeninėje liaukoje. Tai – folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), skatinantis moteriškų lytinių ląstelių brendimą, bei liuteinizuojantis hormonas (LH), kuris padeda subrendusiam kiaušinėliui išeiti iš folikulo (t.y. vykti ovuliacijai).
