Padidėjęs klitorio jautrumas – kaip spręsti klitorio skausmo problemą?

Padidėjęs klitorio jautrumas yra problema, su kuria susiduria daugelis moterų. Nuolatinis deginimas, klitorio skausmas ir pernelyg didelis jautrumas lietimui yra diskomfortas, galintis reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę. Dėl to moterys dažnai praranda susidomėjimą seksualine veikla, patiria prastesnę nuotaiką ir jaučiasi blogai.

Padidėjęs klitorio jautrumas gali būti rimtų ligų, hormoninių ar nervų sistemos sutrikimų simptomas. Tačiau problema dažnai kyla dėl mechaninių pažeidimų, pavyzdžiui, atsiradusių dėl netinkamos ar per intensyvios stimuliacijos. Tinkama prevencija, bendravimas ir, svarbiausia, žinios apie savo kūną padeda rūpintis tiek fizine, tiek psichine sveikata.

Klitorio anatomija

Nors klitoris dažnai apibūdinamas kaip „mygtukas“, esantis prie vidinių lytinių lūpų susijungimo, realybė yra gana kitokia (Brochmann & Støkken-Dahl, 2017). Tai, ką mes dažnai vadiname klitoriu, yra tik maža didesnio organo dalis, esanti giliau makštyje. Jo struktūra gali būti lyginama su apversta Y forma.

Manoma, kad klitoryje yra daugiau nei 8000 nervų galūnių, kurios priima ir perduoda dirgiklius, suvokiamus kaip malonumas arba skausmas. Nervų koncentracija mažame plote lemia, kad klitoris yra apie 50 kartų jautresnis nei varpa (Brochmann & Støkken-Dahl, 2017).

Kas yra klitorio padidėjęs jautrumas?

Klitorio padidėjęs jautrumas, taip pat žinomas kaip klitorodinija, yra klinikinė būklė, pasižyminti pernelyg dideliu jautrumu lietimui. Dėl to moterys dažnai patiria lėtinį klitorio skausmą prisilietus, taip pat deginimo ir niežėjimo pojūčius (Goldstein ir kt., 2011). Ši būklė gali reikšmingai paveikti moters gyvenimo kokybę, įskaitant jos seksualinę ir psichinę sveikatą.

Klitorio padidėjęs jautrumas dažnai klaidingai tapatinamas su vulvodinija, kuri pasižymi panašiu diskomfortu, tačiau paveikia visą tarpvietės sritį, o ne tik klitorį.

Kokie yra klitorio padidėjusio jautrumo simptomai?

Tarp dažniausių pernelyg jautraus klitorio simptomų yra lėtinis skausmas ir deginimo pojūčiai, atsirandantys tam tikros veiklos metu (Moyal-Barracco & Lynch, 2004). Pacientės taip pat gali patirti deginimą ar niežėjimą (Goldstein ir kt., 2009). Taip pat pasireiškia jautrumas net ir lengviausiam prisilietimui. Visa tai gali sukelti sunkumų palaikant intymią higieną, o vėliau – kitų sveikatos problemų vystymąsi (Reed ir kt., 2007).

Klitorio jautrumas ir padidėjęs jautrumas

Aptariant padidėjusį jautrumą, svarbu jį atskirti nuo klitorio jautrumo, kuris reiškia visiškai kitokią būklę. Klitorio jautrumas susijęs su normalia reakcija į prisilietimą (O'Connell, Sanjeevan ir Hutson, 2005). Kaip nustatyta, klitoris yra itin jautrus ir gausiai inervuotas moters organas. Šis natūralus jautrumas yra labai svarbus moterų seksualinei sveikatai, nes jis prisideda prie malonumo ir seksualinio pasitenkinimo patirties. Daugumai moterų tai yra lengviausias būdas pasiekti orgazmą.

Pagrindinis skirtumas slypi dirgiklių intensyvume ir reakcijoje į juos. Jautrumas yra normali, fiziologinė būsena, leidžianti patirti malonumą. Padidėjęs jautrumas, kita vertus, yra patologinė būklė, sukelianti klitorio skausmą ir diskomfortą, dažnai trukdanti kasdieniam funkcionavimui ir neigiamai veikianti seksualinę sveikatą.

Klitorio padidėjusio jautrumo poveikis moterų gyvenimo kokybei

Nėra abejonių, kad pernelyg didelis klitorio jautrumas reikšmingai apsunkina tinkamą moterų funkcionavimą tiek fiziškai, tiek psichiškai ar emociškai. Skausmas ir diskomfortas, lydintys šią būklę, gali lemti seksualinės veiklos vengimą. Tai, savo ruožtu, dažnai neigiamai veikia partnerystės santykius ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Šią būklę patiriančios moterys taip pat gali jausti nerimą, depresiją ir sumažėjusią savivertę (Bachmann & Leiblum, 2004).

Klitorio padidėjusio jautrumo priežastys

Klitorio padidėjusio jautrumo priežastys gali būti labai įvairios. Daug kas priklauso nuo hormoninių pokyčių moters organizme, kurie vyksta beveik nuolat. Būklę taip pat gali sukelti organiniai veiksniai, atsirandantys dėl ligų ar mechaninių pažeidimų, taip pat neurologiniai veiksniai.

Hormoniniai veiksniai

Hormoninės klitorio skausmo priežastys atsiranda dėl pokyčių moters organizme. Dažniausiai tai susiję su menstruaciniu ciklu, menopauze ar hormonų terapija (Harlow, Wise & Stewart, 2001).

Organiniai veiksniai

Tarp organinių pernelyg didelio klitorio jautrumo priežasčių yra infekcijos, lėtinis klitorio uždegimas, dermatozės ir mechaniniai pažeidimai, atsirandantys dėl intensyvių lytinių santykių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jautrumas dirgikliams laikui bėgant mažėja, todėl lengva per daug stimuliuoti, didinant įbrėžimų ir mechaninių šio gležno organo pažeidimų riziką (Rozmysłowicz, 2019).

Neurologiniai veiksniai

Pernelyg didelis klitorio jautrumas taip pat gali atsirasti dėl periferinės neuropatijos, nervų uždegimo ar centrinio skausmo apdorojimo sutrikimų. Viena teorija teigia, kad padidėjęs nociceptorių – skausmo perdavėjų – tankis yra padidėjusio klitorio jautrumo priežastis. Tokiu atveju moteris jaučia skausmą nuo dirgiklių, kurie paprastai neturėtų sukelti skausmo, pavyzdžiui, prisilietimo ar spaudimo (Wachowska ir kt., 2012). Be to, periferinių nervų, kurie inervuoja klitorį, pažeidimas gali sukelti neteisingą dirgiklių interpretavimą kaip skausmą ar diskomfortą (Pukall ir kt., 2007). Dažnai tikras tantrinis masažas gali padėti reguliuoti autonominę nervų sistemą, įskaitant nociceptinių takų autoreguliacijos paleidimą.

Dažnumas ir diagnostika

Manoma, kad įvairios lėtinio vulvos skausmo formos, įskaitant klitorio padidėjusį jautrumą, gali paveikti 8–16 % įvairaus amžiaus moterų (Harlow, Wise & Stewart, 2001; Reed ir kt., 2012).

Norint teisingai diagnozuoti pernelyg didelį klitorio jautrumą, gydantis gydytojas turi atlikti išsamią anamnezę, įvertinti klinikinius simptomus ir atmesti kitas galimas vulvos skausmo priežastis – tokias kaip infekcijos, dermatozės ar neoplastiniai pokyčiai. Labai svarbu įvertinti skausmo intensyvumą ir pobūdį bei jo poveikį kasdieniam funkcionavimui. Simptomų sunkumui įvertinti dažnai naudojama vizualinė analoginė skalė (VAS) (Pukall ir kt., 2007). Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat padeda diagnozuojant pernelyg didelį klitorio jautrumą (Goldstein ir kt., 2011).

Farmakologinis ir chirurginis klitorio padidėjusio jautrumo gydymas

Farmakoterapija esant pernelyg dideliam klitorio jautrumui apima įvairių vaistų grupių naudojimą. Visų pirma, rekomenduojami vietiniai arba geriamieji anestetikai, tokie kaip lidokainas, siekiant sumažinti skausmo impulsų perdavimą. Be to, dažnai naudojami tricikliai antidepresantai (TCA) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) (Pukall ir kt., 2007). Tačiau galutinį sprendimą dėl farmakoterapijos taikymo priima gydytojas specialistas – ginekologas.

Farmakoterapija ne visada yra pakankamai veiksminga. Tokiais atvejais gali būti svarstomos chirurginės procedūros, pavyzdžiui, neuromoduliacija (Pukall ir kt., 2007). Kraštutiniais atvejais gali prireikti operacijos, siekiant pašalinti ar sumažinti dalį klitorio audinio (Goldstein ir kt., 2011).

Padidėjęs klitorio jautrumas – psichologinė terapija

Dažnai rekomenduojamas metodas, ypač kai pernelyg jautrus klitoris stipriai veikia moters psichinę sveikatą, savijautą ir nuotaiką, taip pat sukelia nerimą dėl sekso ar vyrų, yra psichologinė terapija. Jos pagrindinis tikslas – pagerinti moters gyvenimo kokybę, keičiant skausmo suvokimą ir mokant veiksmingų įveikimo strategijų.

Veiksmingi gydymo būdai apima kognityvinę elgesio terapiją (KET), kuri padeda pacientėms atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusius su skausmu (Bergeron ir kt., 2001), kognityvinę terapiją, kuri leidžia koreguoti klaidingus įsitikinimus, kurie sustiprina simptomus (Pukall ir kt., 2007), ir seksualinę terapiją, kuri apima seksualinį švietimą ir technikas, skirtas pagerinti komfortą lytinės veiklos metu (Goldstein ir kt., 2011). Jei padidėjęs jautrumas atsirado po trauminės patirties, gali būti naudinga traumos terapija, pavyzdžiui, „Havening“.

Renkantis psichologinę terapiją pernelyg didelio klitorio jautrumo gydymui, patartina rinktis psichoterapeutą, kuris taip pat yra seksologas ar psichotraumatologas. Toks specialistas greičiausiai bus atviresnis ir labiau išmanantis, leisdamas visapusiškai diagnozuoti ir gydyti pagrindinę diskomforto priežastį.

Relaksacijos technikos ir meditacija

Tiek relaksacijos technikos, tiek meditacija ir manualinė terapija atlieka svarbų vaidmenį mažinant skausmą, stresą ir nerimą, kuriuos moterims sukelia pernelyg didelis klitorio jautrumas.

Relaksacijos technikos visų pirma apima progresyvią raumenų relaksaciją (PRR), kuri gali padėti sumažinti raumenų įtampą dubens dugno srityje (Cunningham ir kt., 2007). Įsisąmoninimo meditacija, kita vertus, yra technika, galinti padėti pacientėms geriau valdyti ir palengvinti klitorio skausmą (Kabat-Zinn, 1990).

Manualinė terapija yra skirta autonominės nervų sistemos reguliavimui. Ji padeda gydyti klitorio padidėjusį jautrumą moduliuodama nervų atsakus ir mažindama netinkamą nociceptorių aktyvaciją (Ruffini ir kt., 2018). Manualinė terapija, įskaitant tantrinį masažą, o ypač joni masažą, taip pat gali teigiamai paveikti klajoklio nervo veiklą, pagerindama jutiminės informacijos srautą iš apatinės kūno dalies, įskaitant intymias sritis. Nors tai gali būti nemalonu ir skausminga, spaudimas ir trynimas (atliekamas savarankiškai arba specialisto) gali veiksmingai desensibilizuoti klitorį. Panašias technikas rekomenduoja seksologai, įskaitant vyrus, kovojančius su priešlaikine ejakuliacija.

Klitorio padidėjęs jautrumas gali atsirasti dėl ligos, mechaninių pažeidimų ar hormoninio disbalanso. Pasikonsultavus su specialistu dėl simptomų ir susirūpinimo, nuolatinis diskomfortas gali būti greitai gydomas, leidžiant vėl mėgautis intymumu su partneriu ir pagerinti savijautą. Klitoris yra vienas svarbiausių moters kūno organų, ypač seksualinės sferos kontekste, todėl būtina žinoti viską apie jį ir tinkamai juo rūpintis.

Autorius: S. Dorje

Sergio S. Dorje yra psichologas ir psichotraumatologijos specialistas, baigęs psichologijos studijas Varšuvos AEH universitete su aukščiausiu įvertinimu, taip pat natūropatas ir masažo terapeutas, baigęs Varšuvos PWSM medicinos mokyklą. Turėdamas didelę patirtį gydant emocines ir fizines traumas, jis taip pat yra vienas iš pirmaujančių tantrinio masažo ekspertų, vedantis tantrinio masažo seminarus tiek Lenkijoje, tiek užsienyje. Svarbi jo misijos dalis – paaiškinti esminį skirtumą tarp tantrinio masažo ir tradicinės tantros – dviejų skirtingų praktikų, kurios dažnai painiojamos….
Turėdamas unikalią misiją, jis siekia integruoti dvasingumą su mokslu, padėdamas žmonėms suprasti nemokslinių praktikų, tokių kaip tantrinis masažas, psichologinę ir emocinę naudą, tuo pačiu grindždamas savo mokymus mokslinėmis įžvalgomis. S. Dorje taip pat yra knygos „The Power of Spiritual Development“ ir kitų asmeninio tobulėjimo knygų, kurias galima įsigyti „Amazon“, autorius.

Šaltiniai:

• Bachmann, G. A., & Leiblum, S. R. (2004). Female Sexual Pain Disorders: Evaluation and Management. Blackwell Publishing.
• Bergeron, S., Binik, Y. M., Khalifé, S., Pagidas, K., Glazer, H., Meana, M., & Amsel, R. (2001). A randomized comparison of group cognitive–behavioral therapy, surface electromyographic biofeedback, and vestibulectomy in the treatment of dyspareunia related to vulvar vestibulitis. Pain, 91(3), 297-306.
• Brochmann, N. Støkken-Dahl, E. (2017). Radości z kobiecości czyli wszystko z zarządzaniu narządami. (Radtke A. Red.) (Wydawnictwo Sonia Draga, Tłum.) Oslo Literary Agency.
• Cunningham, N. R., Lynch-Jordan, A. M., & Kashikar-Zuck, S. (2007). Mind–body therapies for the management of pain in pediatric patients. Current Opinion in Pediatrics, 19(5), 626-629.
• Goldstein, A. T., Pukall, C. F., & Goldstein, I. (2011). Female Sexual Pain Disorders: Evaluation and Management. John Wiley & Sons
• Harlow, B. L., Wise, L. A., & Stewart, E. G. (2001). Prevalence and predictors of chronic lower genital tract discomfort. American Journal of Obstetrics and Gynecology, 185(3), 545-550.
• Hawkins, S., & Hastings, T. (2020). Understanding the Clitoris: Anatomy and Function. Journal of Sexual Medicine, 17(5), 876-887.
• Johnson, R. L., & Wilson, C. G. (2020). A review of vagus nerve stimulation as a therapeutic intervention. Journal of Inflammation Research, 13, 615-623
• Kabat-Zinn, J. (1990). Full Catastrophe Living: Using the Wisdom of Your Body and Mind to Face Stress, Pain, and Illness. Dell Publishing.
• Moyal-Barracco, M., & Lynch, P. J. (2004). 2003 ISSVD terminology and classification of vulvodynia: a historical perspective. Journal of Reproductive Medicine, 49(10), 772-777.
• O'Connell, H. E., Sanjeevan, K. V., & Hutson, J. M. (2005). Anatomy of the clitoris. Journal of Urology, 174(4), 1189-1195.
• Pukall, C. F., Goldstein, A. T., Bergeron, S., Foster, D., Stein, A., & Kellogg-Spadt, S. (2007). Vulvodynia: Definition, prevalence, impact, and pathophysiological factors. Journal of Sexual Medicine, 4(4), 849-858.
• Reed, B. D., Haefner, H. K., Harlow, S. D., Gorenflo, D. W., & Sen, A. (2007). Reliability and validity of self-reported symptoms for predicting vulvodynia. Obstetrics & Gynecology, 109(6), 1259-1266.
• Rozmysłowicz, M. (2019). Rozgrzejmy zmysły czyli o seksualności w stwardnieniu rozsianym i w innych schorzeniach neurologicznych. Agencja Wydawnicza PAJ-Press. PTSR Oddział Warszawski.
• Ruffini, N., D’Alessandro, G., Mariani, N., Pollastrelli, A., Cardinali, L., Cerritelli, F. (2018). Variations in parasympathetic activity and pain perception in patients with chronic low back pain treated with osteopathic manipulation. The Journal of the American Osteopathic Association, 118(1), 49-59.
• Wachowska, K., Orzechowska, A., Talarowska, M., Berent, D., Depko, A., Moczulska, H., Michalska, T., Gałecki, P. (2012). Wulwodynia – epidemiologia, etiologia i klasyfikacja. Część 1. Przegląd menopauzalny 4/2012, 269–274