Lytinis potraukis ir psichika

Lytinio potraukio psichinio komponento stiprumas priklauso nuo to, kaip išsivysčiusi pati psichika. Kuo labiau išsivysčiusi psichika, tuo stipresnė lytinio potraukio emocinė pusė. Žmonių, kurių gerai išlavėjusi psichika, lytinio potraukio emocinis komponentas yra gerokai stipresnis negu fizinis. Žmonių, kurių psichika silpnai išsivysčiusi (nevisiškai išsivysčiusi arba protiškai atsilikusių), kūniškasis lytinio potraukio komponentas yra stipresnis už psichinį. Kai šie žmonės netenka fizinio komponento, jų lytinis potraukis labai susilpnėja arba net visiškai išnyksta. Mat jų lytinio potraukio stiprumą visų pirma apsprendžia fizinis komponentas, o psichinis komponentas yra per silpnas, kad galėtų (nedalyvaujant kūniškajam komponentui) užtikrinti normalų lytinį gyvenimą. Ši priklausomybė buvo pastebėta, kastruojant kai kuriuos lytinius iškrypėlius (tokia operacija kai kuriose šalyse iki šiol “gydomi” asmenys, kurių yra labai iškrypęs lytinis potraukis). Visa tai leidžia padaryti svarbią išvadą: žmogaus lytinis potraukis intensyvėja vystantis jo psichikai (stiprėjant psichiniam komponentui). Lytinis potraukis stiprėja ne tik individualiai vykstantis psichikai, bet ir filogeniškai – iš kartos į kartą. Kitaip tariant, kai vystosi psichika, tai stiprėja ir lytinis potraukis.

Lytinio potraukio psichinis komponentas sustiprėja kartu su meile kitam žmogui. Meilė tarytum palaiko bei suaktyvina psichinį lytinio potraukio komponentą. Tarp vyro ir moters lytinio potraukio yra tam tikrų kokybinių skirtumų. Moters psichinis komponentas paprastai yra stipresnis už kūniškąjį (fizinį). Jos lytinis potraukis apskritai atrodo glaudžiau susijęs su psichika. Tai rodo žinomas faktas: moteris paprastai tik tada reaguoja į seksualinius dirgiklius, kai ją su vyru sieja kokie nors emociniai-psichiniai ryšiai. Nebūtinai ji vyrą turi mylėti (tada moteris reaguoja stipriausiai) – gali tarp būti draugiški jausmai, pagarba, susižavėjimas, prisirišimas. Kadangi šiems jausmams išsivystyti reikia tam tikro laiko, moters seksualinė reakcija prasideda ne staiga, ji pasireiškia, atsiradus tam tikroms emocijoms. Vyrui seksualinė reakcija gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, pamačius gražų moters kūną. Be to, ji nebūtinai susijusi su kokiais nors jausmais (išskyrus malonumą žiūrėti į jį). Moterims tai būna retai. Nuogo vyro vaizdas joms nėra toks stiprus dirgiklis, kaip nuogas moters kūnas vyrui. Moters lytinis potraukis glaudžiau susijęs su jos psichika. Tai bendrai pasireiškia tuo, jog moteris nereaguoja taip stipriai į kūniškus seksualinius dirgiklius, kaip vyras; tokia I reakcijai atsirasti moteriai būtinai reikia psichinio akstino. Be to, lytinis moters poreikis yra vientisesnis, kitaip tariant, jos potraukis nukreiptas į visą vyrą, ne tik į jo lytinius organus. Vyro poreikis dažniau būna nukreiptas į moters lytinius organus. Kartu jam įsiterpia ir lytiniai organai. Lytinį pasitenkinimą (orgazmą) moteris jaučia greičiau kaip šoką, išjudantį visą psichiką, o vyras, be to, ir visiškai aiškų palengvėjimą bei “iškrūvį” lytiniu organų srityje. Intelektas yra labai svarbus partnerių seksualiniam patrauklumui išlaikyti. Tai vienodai liečia abiejų lyčių atstovus. Iš paprasto gyvenimiško patyrimo žinoma, kad primityviai mąstanti moteris greičiau “nusibosta” vyrui kaip seksualinė partnerė negu inteligentė, net, jei abiejų moterų fizinės savybės yra vienodos. Primityvus vyras taip pat greičiau pasidaro nepatrauklus moteriai negu žmogus inteligentas.

Išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp lytinio potraukio ir jau protu suformuotų stabdžių reikia sugebėti. Sąmonė ir intelektas nebūtinai turi visiškai kontroliuoti bendrus geismų ir potraukių afektus. Mat seksualinės funkcijos turi įtakos pasitenkinimui. Kai lytinis potraukis pasidaro taip pavaldus protui ir intelektui, kad bet kokį seksualinį potraukį galima sukelti :apgalvotai”, tai emocijos netenka joms būdingų savybių, nes žmogus jas apskaičiuoja ir kalkuliuoja. Pernelyg išvystytas intelektas “užmuša” emocijas. Ko tada būtų verti žmogaus pergyvenimai, kiekvienas gestas, kiekvienas širdies virptelėjimas, kurį tuoj pat pradėtų kontroliuoti bei analizuoti arba net “sankcionuoti” šaltas protas? Kaip tada atrodytų emocinė ir seksualinė lytinio gyvenimo pusė? Ar žmogus nepasidarytu automatu, atliekančiu išmoktus veiksmus, nė kiek jų nesuvokdamas ir dėl jų nepergyvendamas? Juk visi mes linkę manyti, kad žmogus, nesugebąs aistringai susižavėti ir taip karštai mylėti, kad viską pasaulyje užmirštų, yra kažkoks nepilnavertis. Toks jis gali pasidaryti dėl įgimtos silpnos jausmų sferos arba dėl silpno temperamento, taip pat dėl emocinės traumos arba pernelyg didelės proto kontrolės.

Kai intelektas visiškai nekontroliuoja emocijų, prieinama iki kito kraštutinumo. Tokiems potraukių nekontroliuojantiems asmenims įvyksta seksualinė trauma, atsiranda seksualinio pobūdžio sutrikimų, jie net padaro nusikaltimų. Taigi intelektas ir lytinis potraukis turi vystytis harmoningai, priklausomai vienas nuo kito. Tada partnerio seksualinis elgesys teiks jiems abiems didžiulį lytinį pasitenkinimą, bus kuo mažiau sielvarto ir nesusipratimų, kurių gali pasitaikyti. Taip paprastai būna , kai partneriai gana gerai “atitinka” vienas kitą. Kad du žmonės galėtų laisvai, spontaniškai lytiškai suartėti, jie turi jaustis saugūs, pasitikėti vienas kitu ir suprasti vienas kitą, karštai mylėti arba būti nuoširdžiais draugais. Taip bendraudami, partneriai beveik niekada neužgauna ir neįžeidžia vienas kito. Kitais žodžiais tariant, čia proto balsas gali būti antroje vietoje, užleisti vietą veiksmams, atsirandantiems išsiveržus seksualinėms emocijoms. Apskritai galima teigti, kad žmogaus elgesys priklauso nuo visuomeninio sąmoningumo. Be to, visuomeninis sąmoningumas turi įtakos ir lytiniam individo gyvenimui. Jausmai, kuriais žmogus vadovaujasi, atsispindi lytiniame gyvenime. Pavyzdžiui, sąžiningas, kitus gerbiantis ir atsakingas žmogus tuos pačius jausmus reikš ir savo lytiniame gyvenime. Tuo tarpu neatsakingas, abejingas svetimoms kančioms, nesąžiningas ir lengvabūdis žmogus tikriausiai toks pat bus ir sekso sferoje. Iš čia ir seka išvada, kad auklėjimo priemonėmis išugdytas visuomeninio sąmoningumo jausmas daro įtaką ne tik bendravimo su žmonėmis būdui bendra šio žodžio prasme, bet ir jo lytiniam, taip pat ir vedybiniam gyvenimui.

Labai svarbu anksti, dar prieš prasidedant lytiniam sprendimui, suformuoti atitinkamus emocinius stabdžius (išmokyti žmogų valdytis). Žmogus, kurio yra gerai išvystyti emociniai stabdžiai ir kuris sugeba valdyti savo impulsines reakcijas, yra susitvardantis, ramus, pusiausviras ir pasitikintis savimi. Turintis šiuos bruožus vyras lytiniame gyvenime yra potencialus, žinoma, jei jo lytinis potraukis nesutrikęs. Neturintis pakankamai stiprių vidinių stabdžių žmogus yra impulsyvus, greitai supykstantis, nesugeba susivaldyti. Tokiems asmenims gali būti sunku bendrauti su žmonėmis apskritai, o neretai lytinis suartėjimas darosi neįmanomas. Negalintiems valdyti savo emocinių bei seksualinių reakcijų dažniausiai sutrinka potencija, o kartais jie visiškai negali turėti lytinių santykių. Kad lytinis potraukis galėtų normaliai vystytis, labai svarbu pažadinti jaunimui norą domėtis visuomeniniais intelektualiniais, estetiniais dalykais, galinčiais sukelti daugiau emocijų ir užpildyti didelę dalį gyvenimo. Nuo interesų priklauso intelektualaus žmogaus gyvenimo prasmė ir turinys – be interesų gyvenimas darosi pilkas ir nuobodus. Jie yra tarytum lytinio potraukio atsvara, dėl to pats potraukis visoje asmenybėje vystosi tolygiai, ramiai. Koks šių interesų turinys, visiškai nesvarbu. Tai gali būti sportas, turizmas, filatelija arba kas nors kita. Svarbu su jais susijęs emocinis krūvis. Kuo labiau jaunuoliai domėsis savais interesais, tuo geriau jie galės išbalansuoti lytinį potraukį. Yra tam tikras ryšys tarp seksualumo, iš vienos pusės, ir polinkio į blogus įpročius bei depresiją - iš kitos. Susilpnėjus lytiniam potraukiui, susidaro palankios sąlygos blogiems įpročiams keroti bei depresijos reakcijai atsirasti.

Kalbėdami apie emocinę pusę, turime galvoje vadinamuosius aukštuosius jausmus, siejančius žmones vieną su kitu: meilės, draugiškumo, patriotizmo, grožio jausmas, teisingumo bei pareigos jausmas ir kt. Visi šie jausmai būdingi tik žmonėms, jų neturi gyvuliai. Tokie žmogui būdingi instinktai, kaip savisaugos instinktas, alkio jutimas arba lytinis potraukis, iš esmės taip pat yra jausmai. Tačiau jie yra pirminiai (žemesnieji) ir atsiranda, veikiant vadinamiesiems fiziologiniams dirgikliams, sklindantiems iš organizmo. Šie jausmai sukelia pirminius malonius ra nemalonius pojūčius priklausomai nuo to, ar jie yra patenkinami, ar ne.Žmogaus emocinis gyvenimas susideda iš trijų lygių:aukštesniųjų jausmų sferos, pirminių (žemesniųjų) jausmų ir vadinamųjų archainių jausmų. Visi trys emocinio gyvenimo lygiai susiję vienas su kitu ir vienas nuo kito priklauso. Kitaip tariant, aukštieji (aukštesnieji) jausmai priklauso nuo žemesniųjų (instinktų). Pavyzdžiui, aukštesnysis jausmas – meilė priklauso nuo lytinio potraukio (instinkto), t.y. nuo žemesniojo jausmo. Aukštesnieji emociniai jausmai glaudžiai susiję su žemesniaisiais. Tai atsispindi žmonių emociniame gyvenime – aukštesnieji jausmai paprastai atsiranda veikiant instinktams, o paskui patys daro įtaką instinktui. Remiantis tuo, kad meilės, kaip ir visų aukštesniųjų jausmų, pagrindas yra instinktas (šiuo atveju lytinis potraukis), negalima daryti išvados, kad šį potraukį reikia patenkinti vos tik pabunda meilė. Žmogui lytinis aktas turi tik papildyti, apvainikuoti visišką dvasinę ir emocinę dviejų žmonių vienybę. Todėl lytinio gyvenimo geriau nepradėti tol, kol neišsivystė pakankamai stiprūs žmones siejantys aukštieji jausmai. Prieš laiką lytiškai suartėjančius (kol dar neišsivystęs meilės jausmas) partnerius vieną su kitu sieja tik žemesnieji jausmai. Kartais per ilgesnį laiką tokioje sąjungoje gimsta aukštesnieji jausmai – draugystė,prisiryšimas, pagarba vienas kitam, bet paprastai meilė gimsta retai. Tai turi žinoti jaunuoliai ir merginos. Jiems reikia priminti kad, prieš laiką pradėjus lytinį gyvenimą su partneriu, yra pavojus netekti tikros meilės jausmų. Sutuoktiniai turi stengtis palaikyti aukštesniuosius jausmus, kurie yra labai brangūs, be to, padeda giliai pajusti lytinio suartėjimo su mylimu žmogumi džiaugsmą.

Panaudota literatūra:

Maria Furst “Psichologija”; Lumen leidykla, Vilnius 1998 m.
Justinas Pikūnas “Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą”; Vytauto Didžiojo universitetas 1994 m.
K.Imelinskis “Lytinio gyvenimo psichohigiena”; Mokslas, Vilnius 1980 m.