Aš permiegojau su juo ir dėl to dabar save graužiu: kaip suprasti vyro elgesį ir nepakliūti į antrą nusivylimo ratą?

Klausimas: Susipažinau su vaikinu pažinčių portale, jis iškart man pasiūlė susitikti kavos. Aš vis nesutikdavau, nes nuotraukos manęs labai nesužavėjo, bet paskutinį kartą, kai man pasiūlė susitikti, aš pamaniau, kad tiek to, išgersiu tos kavos ir sutikau.

Susitikome ir viskas pasikeitė, aš beprotiškai juo susižavėjau, pasirodė visiškai kitoks, mačiau, kad ir jo akys užsidegė, jis pakvietė susitikti kitą dieną ir kitą, mačiau jo net perdėtą dėmesį, skambino, sakė, kad nori su manimi būti kuo daugiau ir tai matėsi…. Arba aš mačiau, ką norėjau matyti… Viskas atrodė nuostabu.

Po savaitės pakvietė į draugų vakarėlį, su visais supažindino, bet atsitiko tai, ko neplanavau ir net negalvojau, bet alkoholis padarė savo… Aš permiegojau su juo, dėl to dar ir dabar save graužiu, nes taip nesielgiu… Kitą dieną jis mane parvežė namo, bet jau jaučiau, kad kažkas negerai ir nutiko tai, kad kelių dienų bėgyje jis dingo ir aš jam nieko neberašiau, nebeskambinau, palikau viską taip kaip yra, žinoma buvo skaudu…

Skaitykite Moterų patarimai, kaip masturbuotis. Nr. 86. „Kai vaikštau be liemenėlės ir kai marškinėliai trina spenelius, man ima dilgčioti drugeliai pilve“

Dažnai apie jį pagalvoju, kaltinu save, kad viskas taip baigėsi… Vėliau buvau ji sutikusi prekybos centre, pasisveikinom ir tiek, o štai dabar, po 3 mėnesių, jis atsiranda ir dievagojasi, kad buvo kvailys, kad suklydo. Kviečia susitikti, pasikalbėti, prašo kad atleisčiau, kad leisčiau jam pasiaiškinti. Nesuprantu, kas čia nutiko ir kodėl jis atsirado? Prašau pakomentuokite noriu priimti tinkamą sprendimą nenoriu kentėti ir būti pažeminta dar karta.

Ačiū
Vilma (vardas pakeistas)

Atsakymas: Vilma, jūsų situacijoje susipina keli labai stiprūs jausmai – susižavėjimas, kaltė, atstūmimo skausmas, pažeminimo baimė ir kartu viltis. Tai visiškai natūralu, nes tai, kas įvyko, buvo emocinis „amerikietiški kalneliai“: greitas pakilimas, staigus kritimas ir dabar – netikėtas bandymas sugrįžti.

Pirmiausia labai svarbu pasakyti vieną dalyką aiškiai: jūsų sprendimas permiegoti su juo nėra priežastis, dėl kurios jis dingo. Tai itin dažna moterų saviplaka – „jeigu nebūčiau permiegojusi, jis būtų likęs“, „jeigu būčiau buvusi santūresnė, būčiau vertingesnė“. Tačiau vyras, kuris dingsta po intymumo, dingsta ne todėl, kad moteris „per greitai pasidavė“, o todėl, kad pats nebuvo pasirengęs atsakomybei, tęstinumui ar gilesniam ryšiui. Brandus žmogus nebėga po artumo – jis kalbasi, aiškinasi, jei kažkas pasikeitė.

Tai, kas įvyko tarp jūsų, buvo abipusis momentas. Alkoholis galėjo sumažinti ribas, bet sprendimą priėmėte abu. Jūs nesate nei bloga, nei lengvabūdė. Jūs buvote susižavėjusi, jautėtės saugi, matėte jo dėmesį, buvote supažindinta su draugais – visa tai kūrė įsipareigojimo iliuziją. Natūralu, kad tokioje situacijoje moteris gali patikėti, kad santykiai turi kryptį.

Dabar apie jo dingimą. Kai žmogus rodo perdėtą dėmesį nuo pirmųjų dienų – skambina, nori būti kuo daugiau, skuba į artumą – tai kartais gali būti ne tik stipraus susižavėjimo ženklas, bet ir emocinio impulsyvumo požymis. Kai kurie žmonės greitai „užsidega“, bet taip pat greitai ir atvėsta. Tai nėra apie jūsų vertę – tai apie jų emocinį stabilumą.

Staigus dingimas po tokio intensyvaus starto yra raudona vėliava. Tai rodo vengiantį elgesio modelį: kol lengva, smagu, kol daug adrenalino – viskas puiku. Kai atsiranda realaus ryšio atsakomybė ar emocinis svoris – žmogus pasitraukia. Jūs labai brandžiai pasielgėte, kad nepradėjote jo vytis, nerašėte, nesiekėte paaiškinimų. Nors skaudėjo, išsaugojote orumą.

Dabar svarbiausias klausimas – kodėl jis sugrįžo?

Galimų priežasčių gali būti kelios. Pirma – jis iš tikrųjų suprato, kad pasielgė kvailai. Kartais žmonės, išsigandę artumo ar įsipareigojimo, pabėga, o vėliau suvokia, kad prarado vertingą žmogų. Antra – jo gyvenime galėjo nieko rimto neatsirasti, ir jis prisiminė jus kaip malonų, saugų variantą. Trečia – jam tiesiog vėl prireikė emocinio ar fizinio dėmesio. Sugrįžimas pats savaime dar nieko nereiškia. Svarbiausia – kokie jo motyvai ir ar jo elgesys keisis.

Jūsų baimė būti pažemintai dar kartą yra labai sveika. Tai jūsų vidinė apsauga, kuri sako: „Noriu apsaugoti save.“ Todėl prieš sutikdama su juo susitikti, pabandykite sau atsakyti į kelis klausimus.

Ar jūs norite jį pamatyti todėl, kad tikrai matote jame potencialą ilgalaikiams santykiams, ar todėl, kad dar liko neužgijęs atstūmimo jausmas ir norisi „uždaryti ratą“? Kartais mes sutinkame dar kartą ne dėl meilės, o dėl to, kad pasąmoningai norime atkurti savo savivertę – kad šį kartą jis pasirinktų mus.

Ar jei jis vėl po kelių savaičių pasitrauktų, jūs būtumėte pasirengusi tai atlaikyti? Jeigu atsakymas – „ne“, galbūt dar verta išlaukti ir pirmiausia sustiprinti savo vidinę atramą.

Jeigu nuspręsite susitikti, labai svarbu pakeisti poziciją. Ne eiti į susitikimą su baime „kad tik jis nepersigalvotų“, o su laikysena „aš vertinu, ar man šis žmogus tinkamas“. Leiskite jam kalbėti. Leiskite jam aiškintis. Bet stebėkite ne žodžius, o nuoseklumą. Ar jis prisiima atsakomybę? Ar aiškiai įvardija, kodėl dingo? Ar atsiprašo be pasiteisinimų? Ar kalba apie konkrečius veiksmus, o ne tik apie emocijas?

Labai dažnai sugrįžtantys žmonės kalba gražiai, bet elgesys išlieka tas pats. Tikras pasikeitimas matomas per laiką – per stabilumą, per nuoseklų dėmesį, per pagarbą jūsų riboms.

Ir dar vienas svarbus momentas – jūsų kaltės jausmas dėl intymumo. Kol viduje jausitės „padariusi klaidą“, bus sunku išlaikyti lygiavertę poziciją. Jūs nieko blogo nepadarėte. Intymumas nėra valiuta, kurią atiduodame už santykių garantiją. Tai buvo jūsų pasirinkimas, paremtas tuo metu buvusiu jausmu. Viskas.

Kartais gyvenime nutinka taip, kad žmogus pasirodo ne toks, kokį jį įsivaizdavome. Bet tai nereiškia, kad mes buvome naivios ar silpnos. Tai reiškia, kad pasitikėjome.

Jei nuspręsite nesutikti – tai taip pat stiprus sprendimas. Jūs niekam neprivalote suteikti antro šanso, jei jaučiate, kad rizika per didelė. Jei nuspręsite sutikti – darykite tai lėtai. Be skubėjimo. Be greito artumo. Be alkoholio. Leiskite santykiui augti natūraliai ir stebėkite, ar jis išlaiko tempą.

Svarbiausia – ne tai, kodėl jis atsirado. Svarbiausia – ar jums su juo saugu. Emociškai saugu. Ar šalia jo jaučiatės rami, ar nuolat įsitempusi, bijanti, kad vėl dings.

Meilė neturi būti spėjimas ar baimė. Ji neturi būti nuolatinė įtampa. Ji turi būti pagarba ir stabilumas.

Jūs jau kartą išėjote iš situacijos oriai. Nepamirškite to. Ir sprendimą priimkite ne iš baimės likti vienai, o iš pagarbos sau.