Intymi zona

Lytinis susilaikymas

paskelbė
Neuro dizainas: paprastumo principas

Lytinis susilaikymas – savanoriškas ar priverstinis lytinio gyvenimo nutraukimas tam tikram laikui. Tokio susilaikymo priežastys įvairios: nuolatinio lytinio partnerio nebuvimas, turint sutuoktinį ar nuolatinį partnerį – išvykimas, liga, gyvenimas izoliacijoje, kur nėra kitos lyties asmenų ir kt. Iki pirmų lytinių santykių lytinis susilaikymas yra laikomas norma ir išgyvenamas lengviau nei patyrus sekso, kadangi organizmas dar nėra pripratęs prie reguliaraus lytinio gyvenimo. Didelį lytinį potraukį lydi savireguliacija – poliucijos, masturbacija, kurios sumažina lytinę įtampą. Be to, lytinė energija iškraunama sportuojant, mokantis, dirbant fizinį darbą. Kur kas sunkiau lytinis susilaikymas išgyvenamas santuokoje, kai yra nusistovėjęs lytinio gyvenimo ritmas (pvz., reguliarusis seksas). Trumpalaikiai susilaikymo laikotarpiai paprastai išgyvenami lengvai, ypač sugebant energiją nukreipti kitur – į darbą, hobį ir pan. Tačiau ilgalaikio susilaikymo pasekmės įvairios – jos priklauso nuo žmogaus seksualumo ir lytinio potraukio stiprumo: vieni nesunkiai pakelia kelių mėnesių ar net metų susilaikymą, kitiems tai sukelia darbingumo sumažėjimą, bendrą irzlumą. Kita vertus, ilgesniam laikui nustojus lytiškai santykiauti, ima mažėti lytinis potraukis, o atnaujinus seksą potraukis vėl normalizuojasi.

Poliucijos

paskelbė

Poliucija (lot. pollutio – ištepimas) – viena iš ejakuliacijos formų – nevalingas sėklos išsiveržimas nakties ar (rečiau) dienos metu, nesusijęs su sueitimi ar masturbacija. Dažniausiai pasitaiko paauglystėje, nors būna ir vyresniame amžiuje (ypač dėl lytinio susilaikymo). Kartais sąlygojama erotinių sapnų. Naktinės poliucijos metu prabundama ne visada. Poliucijų atsiradimas pas paauglį reiškia tam tikrą lytinę brandą. Tai yra normalus fiziologinis reiškinys, pasireiškiantis įvairiu dažnumu (ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę). Manoma, kad pagrindinė poliucijos biologinė reikšmė – pašalinti fiziologines lytinio susilaikymo pasekmes (spermos perteklių). Dieninės poliucijos dažniausiai ištinka esant erotinėms fantazijoms, kartais – dėl atsitiktinių prisilietimų dubens srityje ar kitose kūno vietose (ypač – prisilietus partnerei/-iui), tam tikrai lytinei veiklai – bučiuojantis, apsikabinus ir pan. Retai poliucijos pasitaiko esant nuolatinei transporto vibracijai (pvz., vairuotojams), pažvelgus iš didelio aukščio, staiga išsigandus ir kt. Poliucijas reikėtų atskirti nuo priešankstinės ejakuliacijos, kuri įvyksta numatomos sueities sąlygomis (prieš įkišant varpą į makštį). Poliucijų priežastys – daugiausia fiziologinės, tuo tarpu priešlaikinės ejakuliacijos – psichologinės.

Erekcija

paskelbė
Neuro dizainas: paprastumo principas

Erekcija (lot. erectio – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro varpos arba moters varputės padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir krūtų spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų sueičiai. Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama meilės žaismo dalis, taip pat sąlygojanti lytinį aktą ir ejakuliaciją. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, šlapimo pūslės pertempimo, kitų erotinių (pvz., erotinės fantazijos) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja sėkla (ejakuliuoja) – tai vadinama poliucija. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar gimdoje. Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys. Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į varpą ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami venas.

Lytinis susijaudinimas

paskelbė

Lytinis susijaudinimas – tam tikra fiziologinė - psichologinė būsena, kuomet žmogus jaučiasi pasiruošęs sueičiai. Žmonėms, ne taip kaip gyvūnams, lytinis susijaudinimas yra nuo metų laiko nepriklausantis reiškinys. Esant tinkamai stimuliacijai, lytinis susijaudinimas baigiasi orgazmu, tačiau jis gali būti malonus pats savaime net ir nepasiekiant orgazmo. Tokio susijaudinimo metu smegenų limbinėje sistemoje vyksta sudėtingi fiziologiniai procesai. Lytinis susijaudinimas tam tikra prasme yra asmens būsena, kuriai būdingas noras pradėti lytinius santykius ir iškrauti lytinę įtampą. Tai pasireiškia anatominiais ir fiziologiniais pakitimais, nors kiekvienam žmogui būdinga individuali lytinio susijaudinimo dinamika. Žmogaus lytinio susijaudinimo priežastysKartais lytinis susijaudinimas gali kilti be regimos priežasties ar išorinio dirgiklio – tiesiog veikiant lytinei įtampai. Jis kyla tuo lengviau, kuo didesnė lytinė įtampa, kurią iš esmės daug lemia ilgas lytinis susilaikymas. Pradėjus sueitį jau po pirmųjų frikcijų lytinis susijaudinimas sparčiai didėja ir greitai baigiasi orgazmu.

Lytinis potraukis

paskelbė

Lytinis potraukis – fizinis (tarp žmonių – ir psichologinis) potraukis kitam tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo veiksnių skirtalyčių gyvūnų pasaulyje. Žmogaus savybių visuma, sukelianti didesnį lytinį potraukį, vadinama lytiniu patrauklumu. Įprastas lytinio potraukio patenkinimo būdas – seksas, sueitis. Lytinio potraukio intensyvumas lemia ir lytinį aktyvumą, sekso poreikį. Pakankamai išreikštas lytinis potraukis lemia optimalias sueities sąlygas – makšties sudrėkimą ir erekciją. Pradeda formuotis lytinės brandos metu (nesant lytinio partnerio noras numalšinamas masturbuojantis), šiek tiek ima silpti po menopauzės ir senatvėje. Nors moters lytinis potraukis kiek sustiprėja ciklo viduryje (apie ovuliaciją) ir prieš pat mėnesines, tačiau jam daug įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai, susiję su vyru (pvz., nesant patikimiems santykiams su vyru, moters lytinį potraukį slopina nėštumo baimė). Padidėjęs vyro lytinis potraukis vadinamas edeomanija, o moters – nimfomanija. Z. Froido teorijoje lytinis potraukis beveik sutampa su libido sąvoka.

Lytinės lūpos

paskelbė

Lytinės lūpos (lot. labia) — tai odos raukšlės, ribojančios iš šonų lytinį plyšį ir makšties prieangį. Jos priklauso išoriniams moters lytiniams organams. Skiriamos didžiosios ir mažosios lytinės lūpos. Didžiosios lytinės lūpos (lot. labia maiora) yra dvi susiliečiančios odos raukšlės, ribojančios iš šonų lytinį plyšį. Jas sudaro riebalų prisotintos ląstelės. Jose taip pat yra daug riebalinių liaukų, prakaito liaukų, jos lytinės brandos metu apauga plaukeliais. Prie didžiųjų lytinių lūpų yra Bartolino liaukos, kurios lytiškai susijaudinus bei sueities metu išskiriai tam tikrą skystį, panašų į gleives. Tarp didžiųjų yra mažosios lytinės lūpos (lot. labia minora) – dvi rožinės spalvos, plonos švelnios odos klostės, apribojančios makšties prieangį. Jose riebalinio audinio nėra, tačiau yra riebalinių liaukučių, kraujagyslių ir nervinių galūnėlių, tad jos yra labai jautri erogeninė zona. Lytinio susijaudinimo metu mažosios lytinės lūpos prisipildo kraujo ir sustangrėja, šitaip susiaurindamos įėjimą į makštį. Tai padidina varpos trintį ir vyro lytinį susijaudinimą, kadangi jos glaudžiai suspaudžia varpą.

Vyro lytinio organo dydžio nustatymas

paskelbė
Dydžių gidas

Organo padidinimo programos metu, lytinį organą teks matuoti pakartotinai – po kiekvieno užbaigto kurso, nes tai yra vienintelis objektyvus rodiklis, pagal kurį bus galima spręsti apie proceso eigą ir gautą rezultatą! Todėl labai svarbu, jau nuo pat pradžių, lytinį organą išmatuoti labai tiksliai, ypač erekcijos būsenoje! Išmatavimus reikia atlikti kambario temperatūroje (18 - 20°C). Lytinis organas negali būti susitraukęs ar pabrinkęs. Geriausia tai daryti stovint – nusimaukite kelnaites, atitraukite apyvarpę ir išmatuokite iš viršutinės pusės – visą ilgį nuo gaktos įskaitant ir galvutę. Sekantis išmatavimas, tai vyro lytinio organo apimtis. Šiam reikalui galima panaudoti centimetrinę juostą, bet jeigu jos nėra, galima panaudoti siūlą ar popieriaus juostelę. Paimkite siūlą ar popieriaus juostelę į abi rankas ir apsukite aplink lytinį organą maždaug per vidurį, po to išmatuokite gautą ilgį liniuote. Tai ir bus lytinio organo apimtis ramybės būsenoje. Dėl to, kad lytinio organo kūnas ne cilindro formos, nėra galimybės išmatuoti jo diametrą. Atitraukite apyvarpę, suimkite lytinį organą už galvutės ir pasistenkite ištempti jį kiek galima daugiau, išmatuokite lytinį organą per visą ilgį, nuo pat gaktos, įskaitant ir galvutę (iš viršutinės pusės). Šį išmatavimą darykite lytiniam organui esant ramybės (nepabrinkęs) būsenoje!

Moters makšties dydžiai

paskelbė
woman in white bikini lying on floor

Moters makštis, kaip ir vyro lytinis organas gali būti „ramybės“ būsenoje arba sujaudinta. Kai moters makštis yra atsipalaidavusi, tai makšties sienelės yra susiglaudusios viena prie kitos, ir moters gimdos kaklelis tuo momentu yra labai arti prie moters makšties įeigos. Tais atvejais, kai moteris yra susijaudinusi, moters gimdos kaklelis truputį pasikelia į viršų ir pasistumia giliau į pilvo gilumą, tada moters makštis tampa ilgesnė ir platesnė. Susijaudinus, moters makštis, kaip ir vyro lytinis organas, tampa didesnio dydžio, ir kuo gilesnė moters makštis yra ramybės būsenoje, tuo labiau ji išsiplečia, kai yra sujaudinimo būsenoje. Moters makšties sienelės yra labai elastingos ir tokios tvirtos, kad gali smarkiai išsitempti. Kai moters makštis yra ramybės būsenoje, ta moters įpatybė, kad moters makšties sienelės yra tokios paslankios, kartais gali suteikti moteriai nelabai malonius pojūčius, ir kai kuriais atvejais, moteris gali jausti skausą, bet tais atvejais, kai moters makštis yra susijaudinimo būsenoje, tai suteikia jai labai malonius pojūčius. Susijaudinusi, vidutinė moteris (apie 90 % moterų) turi galimybę priimti vyro lytinį organą, kurio dydis erekcijos būsenoje yra maždaug 22 cm ilgio ir maždaug 19 cm apimties! Tik būtinai reikia turėti omenyje, kad kalba eina apie pakankamai sujaudintą moters makštį!

Moters išoriniai lytiniai organai

paskelbė

Vulva: Šis terminas vartojamas išorinėms moters genitalijoms įvardyti. Gakta (mons pubis): Tai riebalinio audinio sluoksnis, dengiantis gaktikaulį. Sekso metu gakta lyg pagalvėlė apsaugo gaktikaulį. Brendimo metu gaktą dažniausiai padengia gaktos plaukai. Didžiosios ir mažosios lytinės lūpos (labia majorą ir labia minorą): Jos yra išorinės raukšlės, apgulančios makšties prieangį. Jose yra erektilinio audinio, kuris seksualinio susijaudinimo metu prisipildo kraujo ir išbrinksta. Didžiųjų lytinių lūpų išorinis paviršius dažniausiai padengtas gaktos plaukais, o vidinis yra švelnus ir blizgantis su daugybe paslėptų nervų galūnėlių, čia atsiveria daug riebalų ir prakaito liaukų, kurių dėka vulva išlieka švari ir sveika. Mažosios lytinės lūpos susiglausdamos viršuje suformuoja apsauginį varputės gobtuvą. Mažosios lytinės lupos kiekvienos moters yra nevienodos. Kai kurių būna nežymios ir sunkiai pastebimos, kitų didelės ir išsikišusios žemiau didžiųjų lytinių lūpų. Varputė (clitoris): Vienintelė ypač jautrios varputės dalis, kurią galima matyti, yra galvutė (lot. glans clitoris), kyšanti iš po varputės gobtuvo. Varputės būna įvairių formų ir dydžio, tačiau tai neturi jokios įtakos jų jautrumui. Šlaplės atvara: Daug moterų visą gyvenimą mano, kad šlapimas bėga iš makšties, tačiau iš tikrųjų šlapimui tekėti yra skirta nedidelė šlaplės atvaša, kuri atsiveria po varpute.

Kas bendra tarp orgazmo ir moters eisenos?

paskelbė
a woman in a black coat is walking down the street

Vaikščiojimas gali būt susijęs su moterų gebėjimu patirti orgazmą – šiuo klausimu buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti Seksualinės medicinos žurnale (The Journal of Sexual Medicine). Energinga ir laisva eisena rodo, kad moteris yra linkusi patirti vaginalinį orgazmą. Tyrimas buvo atliktas Belgijoje bei Škotijoje. Studentės buvo paprašytos užpildyti anoniminį klausimyną apie savo seksualinį gyvenimą. Tada tyrimo dalyvės buvo padalintos į dvi grupes: pirmoje grupėje atsidūrė tos, kurios orgazmą patiria visada arba beveik visada; antrajai grupei buvo priskirtos tos, kurios orgazmą patiria labai retai arba nepatiria jo iš viso. Merginos buvo paprašytos žemakulniais bateliais nueiti 100 m (nes aukštakulniai darko eiseną) ir tuo pačiu metu galvoti apie malonius dalykus. Vėliau jos turėjo nueiti dar 100 m ir galvoti apie vyrą, kuris suteikia joms malonius pojūčius. Seksologai, kurie nežinojo kurią moterų grupę vertina, turėjo pagal eisenos pobūdį priskirti moteris vienai arba kitai grupei. 81 % moterų buvo suklasifikuotos teisingai. Moterų, kurios patiria vaginalinį orgazmą, dubens raumenys yra labiau atpalaiduoti ir jų eisena yra natūralesnė. Tai matoma iš laisvų bei darnių kojų, dubens ir nugaros judesių. Gebėjimas pasiekti orgazmą taip pat yra susijęs su žingsnio ilgiu bei stuburo lankstumu.

Vienos storos mergaitės istorija: kaip mane išgarsino mano storas užpakalis (2 dalis)

paskelbė

„Negaliu patikėti, kad Nickas domisi tavimi, nors žino, kad aš esu laisva“,- garsiai nusistebėjo mano mokyklos draugė Camilla, vienbalsiai vadinama žavinga. Sutikau su ja. Tuomet buvo 1973 metai, man buvo 16 ir buvau putlesnė nei bet kada. O Nickas buvo madingas, gražus septyniolikmetis vaikinas. Jo plaukai buvo ilgi, jis vairavo mopedą ir dėvėjo velveto kelnes bei mažai kalbėdavo. Jis buvo kiekvienos merginos vaikino idealas. Daugelis mano draugių buvo jį nusižiūrėjusios, bet, kaip bebūtų keista, jis į pasimatymą pasikvietė mane. Na, gerai, nebuvau milžiniška, bet buvau tikrai putlesnė nei bet kuri mano draugė, ir visgi vaikinai manimi domėjosi. Kaip gi taip galėjo būti? Vaikinai nesidomi storomis panelėmis. Storos panelės nesusiranda šaunių vaikinų. Storos panelės niekam nepatinka. Žinojau, kad tai yra tiesa, nes turėjau viršsvorio nuo pat vaikystės ir girdėjau tai iš savo tėvų, TV laidų, filmų, skaičiau apie tai laikraščiuose ir žurnaluose – apie tai buvo skelbiama visur. Norėdama kompensuoti tai, kas man atrodė kaip mano fiziniai trūkumai, paaugusi tapau kloune mokykloje ir už jos ribų. Buvau labiausiai padūkusi bet kurioje grupėje ir prikrėsdavau daugiausiai drąsių dalykų. Aš buvau – turėjau būti – pati linksmiausia. Ir taip jau išėjo, kad buvau gana populiari tarp berniukų. Ir nors eidavau į daugybę pasimatymų, vis vien jaučiausi labai nesaugi. Vis laukdavau, kad kiekvienas vaikinas paminės apkūnumą. Bet jie nieko nesakė.

Invazija į erogeninę zoną

paskelbė

Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina - filematologija (lot. philema - bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus. Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos. Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, "glaudžiančius burną prie burnos". Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis. Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys - tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 … 29 30 31