Seksas: Svarba ne visada suvokiama

„Orgazmas? Koks dar orgazmas!“ – susiraukia pensinio amžiaus moterys. „Du kartus per savaitę – gana“ – statistinius duomenis pateikia žurnalai. „Kuo daugiau, tuo geriau“ – rėkia šiuolaikinė masinė kultūra, pavertusi seksą vienu iš socialinės sėkmės reiškinių. „Seksas nereikalingas. Galima puikiai gyventi ir be jo“ – priduria ne itin laimingomis atrodančios moterys.

„Seksas yra toks pat fiziologinis žmogaus poreikis, kaip miegas, valgymas,- sako „Baltic Beauty“ klinikos seksologas – urologas Evaldas Gražys, pabrėždamas, kad XXI amžiuje daugelis žmonių tai dar nesuvokia arba atvirkščiai, – hiperbolizuoja seksualinių santykių svarbą.

– Seksas – tai ne kažkoks gėdingas dalykas. Ne nuodėmė. Ir ne tiesiog malonumas. Seksas kiekvienam žmogui yra gyvybiškai svarbus – tiesiog ne visi žino ar suvokia, kas atsitinka, kai seksualinis gyvenimas sutrinka“.

Kiekvienoje epochoje ir civilizacijoje seksualinis žmonių gyvenimas reglamentuotas skirtingai, kūrėsi saviti papročiai, tradicijos ir draudimai.

Pranašai, valstybės veikėjai, tikėjimo saugotojai į kairę ir dešinę dalino visuomenei patarimus apie privalomus „kartus“ per savaitę ar mėnesį. Pavyzdžiui, Mozė „išrinktųjų tautai“ liepė mylėtis 10 kartų per mėnesį. Pranašas Mahometas rekomendavo vieną lytinį aktą per 9 dienas, o reformatorius Martinas Liuteris XVI amžiuje – 2 kartus per savaitę.

Ilgainiui, dingus poreikiui rūpintis tik žmonijos populiacijos didėjimu, atsirado daugiau seksualinės laisvės ir visiems draudimams pabaigą paskelbė XX a. įvykusi seksualinį revoliucija, suteikusi demokratiją kiekvienai meilės teritorijai.

Nuo tada kiekvienas žmogus turi teisę spręsti, kiek, kada ir su kuo. Pagrindinis postseksualinės visuomenės šūkis: „Sekso turi būti tiek, kiek norisi!”. O norėti turi visada.

Nūdien, pasak seksologo- urologo E. Gražio, visuomenė lyg pasidalino į dvi dalis: vyresnio amžiaus žmonės įstrigo XIX amžiuje, kai seksas buvo priskiriamas gėdingų ir nuodėmingų užsiėmimų kategorijai, jaunesnio amžiaus žmonės stengiasi paisyti sėkmingo asmens įvaizdžio, nepriklausomai nuo savo lyties ir paisyti aktyvaus seksualinio gyvenimo taisyklių. Ir jeigu esi kad ir banko valdytojas, bet seksas – ne dažnas ir nereguliarus svečias, vadinasi, gyvenimas nenusisekė.

E. Gražys sako, kad globalaus masto problemas kelia ir šiuolaikinis hiperseksualumas, ir iki šiol gajūs religiniai ribojimai ir nusistatymai sekso atžvilgiu: „Sekso trūkumas arba jo nebuvimas – tema, kurią šiuolaikinės moterys, remiantis statistiniais duomenimis, linkusios aptarti ne su draugėmis, o su seksologais. Ir jeigu neseniai moteris labiau neramino problemos, susijusios su frigidiškumu ar orgazmu, nūdien pacientės dažniau nepatenkintos sekso dažnumu ir kokybe.“

„Lietuvoje, kur klimatas nėra toks šiltas, kaip sakykime Lotynų Amerikos šalyse, testosterono lygis yra žemesnis, todėl ir temperamentas – ne toks karštas ir aistringas. Be to, sociologiniai tyrimai pateikia bauginančius duomenis apie tai, kad šiuolaikinė visuomenė net nežino, ką daryti su įgyta seksualine laisve“.

Remiantis tyrimais, šiuolaikinės moterys nepatiria malonumo sekso metu ir net nemano, kad seksualinė sveikata – gyvybiškai svarbi.
Seksologo-urologo E. Gražio teigimu, harmoningas seksualinis gyvenimas – tai fizinės sveikatos rodiklis, emocijų ir džiaugsmo šaltinis. Sekso svarba žmogaus gyvenimui yra didelė ir susijusi ne tik su giminės tęstinumu.

Deja, seksualinių sutrikimų nūdien – itin daug. Ir jie gali sukelti ne tik psichologines, bet ir somatines problemas. Savalaikė seksologo pagalba padeda išvengti problemų ir komplikacijų ateityje.

„Seksas privalo būti kiekvieno suaugusio žmogaus gyvenimo dalimi. Jeigu taip nėra, arba žmogus nepatenkintas sekso kokybe, dažnumu ir kitais galimais aspektais, nereikia bėgti nuo problemos, gėdytis jos. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo greičiau galima situaciją ištaisyti ir nesukelti pačiam sau papildomų fizinių ir psichinių problemų“, – konstatuoja E. Gražys.

Šaltinis: BBC klinika