Beribis sekso troškimas

„Pala pala: arba mano išsilavinimas skylėtas, arba tie žmonės nežino, ką kalba, juk tai du skirtingi dalykai“, – pamaniau ir, pasinaudojusi susitikimu su garsiu psichoterapeutu Olegu Lapinu, nusprendžiau išsiaiškinti, kaip čia yra iš tiesų. „Nepanašu, kad jūsų pažįstamą būtų galima vadinti nimfomane, nes ryte ji jautėsi gerai, buvo puikios nuotaikos. Tai nimfomanėms nebūdingas elgesys. Jos, skirtingai nuo dažnai įsimylinčių ar seksualinių nuotykių patiriančių moterų, nė su vienu vyru nejaučia pasitenkinimo, nors to siekia bet kokiomis priemonėmis, – aiškino patyręs santykių žinovas. – Nimfomanės nesirenka partnerių, joms tinka bet kas, kas tik tariamai gali įgyvendinti jos svajonę, kitaip tariant idee fix – rasti tą vienintelį, kuris suteiktų pasitenkinimą ir daugiau nebereikėtų kaip drugeliui lakstyti nuo vieno žiedo prie kito“. Tačiau, anot psichoterapeuto, ši svajonė praktiškai neįgyvendinama, nes nimfomanijos šaknys ne fiziologinės, o psichologinės. Tokias moteris kamuoja kaltės, nerimo jausmas, akto metu neleidžiantis atsipalaiduoti ir patirti pasitenkinimo. Aistrai vergaujančias moteris galima lyginti su alkoholikais, kurie, vedami vienintelio tikslo – išgerti, ima vartoti odekoloną, stabdžių skystį ar bet ką kitą, kame yra nors lašelis spirito. Nimofomanes gali pagydyti tik psichoanalizė.