Man beveik gaila to Toronto policininko, kuris išdrįso užsukti į Jorko universiteto kampusą, kad pateiktų keletą patarimų apie asmeninį saugumą. „Man buvo pasakyta, kad to sakyti neturėčiau“, – praėjusį sausio mėnesį jis sakė keliems studentams. „Tačiau moterys turėtų vengti rengtis kaip kekšės, kad netaptų aukomis.“
Galite įsivaizduoti, koks pasipiktinimas kilo. Nespėjus net ištarti žodžių „tinklinės kojinės ir liemenėlės“, gimė naujas, moteris įgalinantis judėjimas, pavadintas „SlutWalk“. Tūkstančiai moterų žygiavo Torontos centro gatvėmis, protestuodamos prieš auką kaltinančią nuostatą, kuri sumenkina išprievartavimo rimtumą. „Deja, toks mąstymas vyrauja visur“, – skundėsi „SlutWalk“ įkūrėja Heather Jarvis. „Norėjome atimti tą žodį ir mesti jį atgal“, – sakė viena iš įkūrėjų Sonya Barnett.
Dėka socialinių tinklų „SlutWalk“ eitynės plinta visur. Vienos vyko Bostone savaitgalį, o dar daugiau renginių numatyta Anglijoje ir Australijoje. „Gyvename visuomenėje, kurioje išprievartavimas nėra vertinamas taip rimtai, kaip turėtų būti“, – sakė Katt Schott-Mancini, Bostono „SlutWalk“ organizatorė. Šie žygiai sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio, nes naujienų redaktoriai mano, kad jų auditoriją sujaudins vaizdai, kuriuose drąsios feministės susigrąžina savo galią ir savarankiškumą. Arba – vaizdai, kuriuose matomos patrauklios jaunos moterys, vilkinčios trumpus šortus iki šlaunų ir aptemptus marškinėlius. Tikrai tenka susimąstyti, kas čia ką išnaudoja.
„SlutWalks“ – tai, kas atsitinka, kai feministikos magistrantėms baigiasi veikla. Tiesą sakant, jos muša mirusią arklę. Požiūris, kad išprievartavimo aukos pačios kaltos, iš esmės (nors ir ne visiškai) išnyko iš vyraujančios visuomenės. Kai neseniai Manitobos teisėjas išprievartavimo byloje apkaltino auką, kad ji pati suviliojo užpuoliką, jis sulaukė visuotinio pasipiktinimo. Visi stebėjosi, kad šiandien kuris nors teisėjas gali būti toks neišmanus. Tas pats pasakytina ir apie policiją. Ji nėra tobula, bet seksualinius užpuolimus vertina kur kas rimčiau nei 1972 metais. Kalbant apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, kaltinimų pareiškimas nebėra savanoriškas. Tai privaloma.
Aukštą išsilavinimą turinčios jaunos moterys, prisijungiančios prie „SlutWalks“, yra vienos iš saugiausių ir labiausiai apsaugotų pasaulyje. Tačiau iš karštligiškos retorikos to niekada nesuprastumėte. Remiantis viena plačiai cituojama bauginančia statistika, kurią sugalvojo Amerikos universitetų moterų asociacija, ne mažiau kaip 62 procentai studenčių teigia, kad universitete buvo seksualiai priekabiaujama – šis skaičius yra patikimas tik tuo atveju, jei į jį įtraukiami visi atvejai, kai jas apgraibė koks nors 20-metis girtuoklis. Jorko universiteto studentai aktyvistai nuolat tvirtina, kad jų pačių universiteto miestelis yra smurto ir seksualinių užpuolimų židinys, už kurį atsakinga universiteto administracija. Vienintelė išeitis – privalomi mokymai visiems apie kovą su priespauda. (Iš tiesų, Torontos, taip pat ir Jorko, nusikalstamumo lygis yra vienas iš žemiausių šalyje.)
Taigi, ar smurtas prieš moteris nėra problema? Tikrai ne. Tai labai didelė problema daugelyje Kanados Pietų Azijos bendruomenių, įskaitant kai kurias, esančias netoli Jorko universiteto. Kai kurios Jorko universiteto pirmosios kartos imigrančių studentės, be abejonės, jaučiasi saugesnės universiteto teritorijoje nei savo pačių namuose. O smurto prieš moteris paplitimas Šiaurės regione ir tam tikrose aborigenų bendruomenėse sukrečia sąžinę.
Šioms moterims nepadės šūkiai ir „SlutWalk“ eitynės. Jiems iš tikrųjų reikia tokių žmonių kaip Jenniferjit Sidhu, jaunos Torontos policijos pareigūnės, kuri reaguoja į pranešimus apie smurtą šeimoje Pietų Azijos rajonuose, atsidavusių pastangų. „Esu sikhų kilmės pendžabietė, todėl jie galbūt su manimi gali šiek tiek geriau susitapatinti“, – sako ji.
Feministėms netrūksta ir kitų priežasčių, kuriomis galėtų užsiimti. Yra milžiniška itin kietos internetinės pornografijos jėga, kuri sugrubino milijonų jaunų vyrų požiūrį ir daugeliui jaunų moterų padarė santykius tarp lyčių kur kas problemiškesnius. O kaip dėl pasibjaurėtino ikipaauglių mergaičių „ištvirkinimo“? Galbūt dėl to turėtume labiau pasipiktinti. Bet kas būtų didžiulis žingsnis į priekį, palyginti su „SlutWalk“ dalyvių narcizišku savanaudiškumu. Manau, jų ketinimai geri. Bet iš tikrųjų jos tokios… privilegijuotos.
Autorė: Margaret Wente
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas prieš daugiau nei 15 metų. Kai kuri informacija gali būti nebeaktuali.
Įvertinkite straipsnį