Kaip iš vyro išprašyti daugiau švelnumo?

Klausimas: Su vaikinu draugauju jau daugiau nei metus, tačiau jaučiu, kad jis man neduoda tiek švelnumo, kiek norėčiau. Pati mėgstu būti apkabinama, noriu prisiliesti, pabučiuoti vyrą be priežasties, tačiau iš jo pusės nematau tokio noro. Pabučiuoja tik susitikus. Kai kartu žiūrime filmą, jam nešauna į galvą mintis, kad galėtų prisiglausti, apkabinti ar kažkaip kitaip rodyti daugiau švelnumo.

Nežinau, jis manęs nemyli, nes jei mylėtų, juk to norėtų? O gal jis tokio charakterio? Kai reikia pagalbos, visada padės, atiduos skaniausią kąsneli, o ir miegamajame yra dėmesingas. Tačiau kas liečia emocinį intymumą, jaučiu, jog jo trūksta. Kaip galėčiau padėti jį inicijuoti? Gal jis nenori manęs prisileisti, nes turėjo karčių patirčių, nelabai pasitikti, nejaučia didelio įsimylėjimo? Nieko nežinau apie jo buvusius santykius, jam atrodo, kad kalbėti apie tai, kas buvo – neverta. Jei paklausiu, atsako, bet tik tiek, kiek reikia…

Atsakymas: Miela skaitytoja, tavo išgyvenamas jausmas yra labai dažnas porų santykiuose ir jis vadinamas „meilės kalbų nesutapimu“. Tavo aprašyta situacija yra klasikinė iliustracija to, kaip du žmonės gali mylėti vienas kitą iš visos širdies, bet naudoti skirtingus „meilės kodus“, todėl vienas iš jų (šiuo atveju – tu) jaučiasi emociškai badaujantis.

Štai gilus tavo situacijos ivertinimas ir patarimai, kaip sukurti tą intymumo tiltą, kurio tau taip trūksta.

Pirmiausia, noriu tave nuraminti dėl tavo didžiausios baimės: „Jei mylėtų, juk to norėtų?“. Psichologijoje tai laikoma viena didžiausių santykių klaidų – matuoti kito žmogaus meilę pagal savo pačios elgesio modelį. Mes visi esame suformuoti savo vaikystės patirčių, šeimos tradicijų ir net temperamento. Tavo vaikinas rodo meilę per „Paslaugas“ (padeda, kai reikia, atiduoda skaniausią kąsnį) ir „Fizinį intymumą miegamajame“. Tai yra jo meilės kalba. Tuo tarpu tavo kalba yra „Fizinis prisilietimas“ ne seksualiniame kontekste ir „Emocinis artumas“. Tai, kad jis neapkabina žiūrint filmą, nebūtinai reiškia jausmų trūkumą – jam tai tiesiog gali „nešauti į galvą“, nes jo šeimoje tai nebuvo įprasta arba jis tiesiog nefokusuoja dėmesio į taktilinius pojūčius kaip į meilės įrodymą.

Situacijos dekonstrukcija: Charakteris ar praeities šešėliai?

Sakai, kad jis nieko nepasakoja apie praeitį ir mano, jog tai „neverta“. Tai gali rodyti du dalykus. Pirma – jis gali būti tiesiog pragmatiškas žmogus, gyvenantis šia diena. Antra – tai gali būti vengiančio prieraišumo tipo požymis. Tokie žmonės dažnai bijo pernelyg didelio emocinio „sulipimo“, nes tai jiems asocijuojasi su pažeidžiamumu. Jiems saugiau meilę rodyti darbais (pataisyti kraną, parnešti pirkinius), nes tai konkretu ir saugu, o emocinis švelnumas jiems atrodo kaip „išsilydimas“, kurio jie nesąmoningai vengia.

Faktas, kad miegamajame jis yra dėmesingas, rodo, jog jis nėra fiziškai šaltas. Tačiau kasdienis švelnumas (apkabinimas be tikslo pasimylėti) reikalauja kitokio lygio emocinio atvirumo. Jei jis turėjo karčių patirčių, prisilietimas jam gali būti „įkrautas“ įtampos, todėl jis renkasi neutralią zoną – sėdėti šalia, bet nesiliesti. Tačiau labiausiai tikėtina, kad jis tiesiog yra „veiksmo žmogus“, kuriam meilė yra tai, ką tu darai dėl kito, o ne tai, kaip tu glaudiesi.

Kaip inicijuoti pokytį? Strateginiai patarimai

1. Nustok laukti spontaniškumo ir pradėk „prašyti“. Mes dažnai tikimės, kad partneris „pats susipras“, o kai nesusipranta – įsižeidžiame. Vyrams, kuriems švelnumas nėra prigimtinė kalba, reikia instrukcijų. Kai žiūrite filmą, paimk jo ranką ir užsidėk sau ant peties arba tiesiog pasakyk: „Man taip gera, kai tu mane apkabini, gali dabar tai padaryti?“. Tai ne „maldavimas“, tai savo poreikio komunikacija.
2. Įvardink „Meilės kalbas“. Pasidomėkite kartu Gary Chapmano teorija apie 5 meilės kalbas. Tai puikus būdas pasakyti: „Žiūrėk, aš matau tavo meilę per tavo pagalbą ir skanų kąsnį, aš tai vertinu. Bet mano baterijos pasikrauna per tavo prisilietimą. Man tai – kaip oras“. Tai nuima kaltinimą („tu manęs nemyli“) ir pakeičia jį bendradarbiavimu („padėk man jaustis mylimai“).
3. Sukurkite „švelnumo ritualus“. Jei jam tai sunku natūraliai, įveskite mažas taisykles: pavyzdžiui, 30 sekundžių apkabinimas grįžus iš darbo arba visada susiglausti kojomis žiūrint filmą. Iš pradžių tai gali atrodyti dirbtina, bet smegenys pratės prie tokio artumo ir vėliau tai taps įpročiu.
4. Nereikalauk ataskaitų apie praeitį. Jei jis nenori kalbėti apie buvusias, nespausk. Emocinis intymumas kuriamas per jūsų dabartį. Jei jis jausis saugus su tavimi dabar, laikui bėgant jis gali atsiverti ir apie praeitį, bet spaudimas tik privers jį dar labiau užsidaryti.
5. Stebėk jo reakciją į tavo iniciatyvą. Jei tu pati jį apkabini, pabučiuoji – ar jis atsiliepia? Jei jis tave priima šiltai, bet tiesiog pats neinicijuoja, vadinasi, problema yra tik iniciatyvos trūkumas, o ne jausmų nebuvimas.

Miela skaitytoja, tavo vaikinas greičiausiai tave myli „vyriškai“ – per saugumą, globą ir ištikimybę. Tavo užduotis – parodyti jam, kad emocinis švelnumas yra ne „silpnumas“, o klijai, kurie jūsų santykius padarys dar tvirtesnius. Jei jis yra linkęs mokytis ir girdi tavo poreikius, šis „atstumas“ yra lengvai įveikiamas.