Esu tik vyrus skaudinanti kalė. Ką patartumėte?

Klausimas: Jau kurį laiką man iškilus problema dėl meilės. Esu turėjusi daug draugysčių su skirtingais vaikinais, bet niekada nepasiseka pajusti to meilės jausmo. Kitas žmogus man atiduoda visą meilę, o aš šaltai į tai reaguoju, nors pasąmonė sako, imk šį vyrą, jis bus nuostabus.

Kartą vienas žmogus man yra pasakęs, kad matomai aš negaliu būti tik su vienu, nes turėdama vieną, jau ieškau kito. Dėl to jaučiuosi kaip kokia žemo lygio mergina. Atrodo, jog taip ir liksiu amžinai vieniša. Per 15 metų taip ir neradau to, kuris man tikrai patiktų, kurį pamilčiau iš visos širdies. Norisi tai pakeisti. Esu tik vyrus skaudinanti kalė. Ką patartumėte?

Atsakymas: Mieloji skaitytoja, tavo situacija psichologijoje dažnai siejama su vengiančiu prieraišumo stiliumi arba vadinamuoju „emociniu nepasiekiamumu“. Paradoksalu, bet tas žmogus, kuris tau pasakė, jog tu „negali būti su vienu“, pastebėjo tik simptomą, bet ne priežastį. Tavo nuolatinis žvilgsnis į šoną, kai šalia atsiranda mylintis vyras, nėra noras „kolekcionuoti“ vaikinus. Tai yra tavo pasąmonės gynyba: vos tik santykiai tampa saugūs, stabilūs ir „tikri“, tavo vidinis pavojaus signalas sušunka: „Pavojus! Čia tapsi priklausoma, tave gali sužeisti, tave gali kontroliuoti“. Ir tada tu emociškai atsiriboji, tapdama „šalta“, o tavo protas pradeda ieškoti kito objekto – kaip saugaus atstumo palaikymo priemonės.

Savęs nuvertinimo spąstai: Tu ne „kalė“, tu – išsigandusi

Pirmiausia, labai svarbu nustoti save vadinti žeminančiais epitetais. Kai vadini save „žemo lygio mergina“, tu užprogramuoji save nesėkmei. Tokia saviplaka tik dar labiau tolina tave nuo meilės, nes pasąmoningai jautiesi neverta nuoširdaus jausmo. Tavo „šaltumas“ reaguojant į kito meilę yra ne kas kita, kaip emocinis sustingimas. Kai kitas žmogus tau atiduoda „visą meilę“, jis priartėja prie tavo sielos intymiausios vietos, ir jei tavo vaikystėje ar ankstesnėje patirtyje artumas buvo siejamas su skausmu, kontrole ar nusivylimu, tu automatiškai užsidarai. Tu negali priimti meilės, nes tavo viduje nėra „talpos“ jai laikyti – ji tau atrodo svetima, spaudžianti ar net gąsdinanti.

Tas faktas, kad per 15 metų „neradai to vienintelio“, gali reikšti, jog tu ieškai ne žmogaus, o idealizuotos projekcijos. Kai ieškome „tobulo jausmo iš visos širdies“, mes dažnai pasąmoningai renkamės nepasiekiamus vyrus arba tuos, kurie mus atstumia, nes tada saugu „mylėti“ iš tolo – juk nereikia kurti tikros, buitinės, kasdienės bendrystės. O kai atsiranda „nuostabus vyras“, tavo protas (pasąmonė) sako „imk jį“, bet širdis tyli, nes ji bijo atsiverti.

Kodėl ieškai kito, kai jau turi vieną?

Šis elgesys vadinamas „šoniniu žvalgymusi“ (scanning). Tai būdas nuvertinti esamą partnerį, kad nereikėtų su juo susilieti. Kol tavo galvoje yra mintis „o gal yra kažkas geresnio?“, tu niekada nebūsi „čia ir dabar“ su esamu žmogumi. Tai suteikia tau kontrolės jausmą: tu nesi priklausoma nuo šio vyro, nes tavo dėmesys padalintas. Tai nėra „žemas lygis“, tai yra intymumo baimė. Tu skaudini vyrus ne todėl, kad esi piktybiška, o todėl, kad pati nemoki pasilikti santykyje, kai jis tampa emociškai apnuoginantis.

Psichologo patarimai: Kaip pradėti jausti?

1. Nustok ieškoti „žaibo“ ir „fejerverkų“. Dažnai žmonės, bijantys artumo, painioja meilę su nerimu. Tikra, brandi meilė dažnai prasideda nuo ramios pagarbos ir saugumo jausmo, o ne nuo dramatiškos aistros. Leisk sau pabūti santykyje be reikalavimo „pajusti viską iš karto“.
2. Išanalizuok savo šeimos modelį. Kaip tavo tėvai rodė meilę? Ar ji buvo saugi? Ar už meilę reikėjo „susimokėti“ laisve ar nuolankumu? Dažniausiai atsakymas į tavo „šaltumą“ slypi ankstyvuose ryšiuose su artimiausiais žmonėmis.
3. Būk sąžininga su partneriais nuo pradžių. Vietoj to, kad vaidintum „pamilusią“, pasakyk: „Man sunku prisileisti žmones, aš lėtai įšylu, man reikia erdvės“. Tai nuims spaudimą tau „atiduoti tiek pat meilės“, kiek gauni, ir galbūt sumažins norą bėgti.
4. Psichoterapija – būtina. 15 metų besitęsiantis modelis yra per gilus, kad jį pakeistum tiesiog „nusprendusi“. Tau reikia saugios erdvės su specialistu ištirti, kodėl tavo širdis pasirenka šaltį kaip apsaugą. Reikia „atitirpinti“ tas vietas, kurios kažkada buvo sužeistos.
5. Išmok priimti, o ne tik duoti. Tavo problema gali būti ta, kad tu jautiesi skolinga už kito meilę. Mokykis tiesiog būti mylima, nieko už tai nedarydama.

Tu nesi amžinai pasmerkta vienatvei. Tavo gebėjimas pastebėti šią problemą ir noras ją keisti yra pirmas žingsnis link sveikimo. Tu nesi „kalė“ – tu esi moteris, kuri labai ilgai statė gynybines sienas ir dabar pamiršo, kaip pro jas išeiti pas žmones. Tos sienos gali griūti, bet tam reikia kantrybės ir atjautos sau.