Mano vaikinas negali pamiršti savo buvusios: ar verta laukti žmogaus, kuris dar myli kitą, ir kaip neprarasti savęs tarp vilčių bei neapibrėžtumo?

Klausimas: Nesenai išsiskyriau su ilgamečiu draugu, vis tempėme gumą… Tai skirdavomės, tai vėl susitaikydavome. Kol nusprendžiau, kad daugiau aš taip nebegaliu ir mano laikas eina veltui, nes noriu šeimos ir tolimesniuose santykiuose nematau prasmės. Karštligiškai pasinėriau į pažinčių portalus, pasimatymus… Kol bendrame vakarėlyje nesusipažinau su vienu vaikinu… Abu patikome vienas kitam. Prasidėjo bendravimas, dėmesys, viskas buvo gerai… Kol staiga, rodęs dėmesį, jis tiesiog pradingo.

Paklausus kas atsitiko, jis man paaiškino, kad vis dar negali pamiršti savo buvusios merginos, su kuria nesenai išsiskyrė ir, kad ją nesenai pamatęs, suprato, kad dar iš tų santykių neišsilaisvinęs ir supratęs, kad kol kas nori pabūti vienas ir jam reikia laiko. Nemanau, kad jis meluoja…

Bet kaip elgtis? Jis man patiko labai kaip žmogus ir kaip vyras. Suprantu, kad turiu duoti ramybės, bet ar gali kažkas iš to išeiti… Nesu susidūrusi su tokia situacija…

Skaitykite Kunilingas. Kaip palaižyti merginai? Dažniausiai pasitaikančios vaikinų klaidos kunilingo metu.

Atsakymas: Jūsų laiške jaučiasi ne tik nusivylimas, bet ir nuovargis. Nuovargis nuo „tempiamos gumos“ santykiuose, nuo neapsisprendimo, nuo laiko, kuris, atrodo, slysta pro pirštus. Ir kai pagaliau priimate sprendimą nebegyventi pusiniuose santykiuose, kai išdrįstate sau pasakyti, kad norite šeimos, stabilumo, aiškumo, – viskas tarsi pajuda į priekį. Atsiranda naujų pažinčių, naujų vilčių. Ir tuomet – žmogus, su kuriuo užsimezga natūralus ryšys. Viskas atrodo lengva, abipusė trauka, dėmesys, jausmas, kad pagaliau kažkas vyksta „teisingai“. Ir staiga – jis dingsta. Tai smūgis ne tik širdžiai, bet ir savivertei. Tarsi istorija vėl kartojasi, tik kitu scenarijumi.

Tai, kad jis pasakė tiesą apie savo neišgyventus jausmus buvusiai merginai, rodo tam tikrą brandą. Daugelis žmonių tokiose situacijose tiesiog tyliai nutraukia kontaktą, palikdami kitą spėlioti. Jis įvardijo priežastį – dar neišsilaisvino iš ankstesnių santykių. Ir labai svarbu suprasti: tai nėra apie jus. Tai ne apie tai, kad buvote „per mažai įdomi“, „per mažai gera“, „nepakankamai patraukli“. Tai apie jo vidinį procesą, kuris dar nebaigtas. Kai žmogus neišgedėjo santykių, kai dar gyvena prisiminimuose, lyginimuose, viltyje, kad galbūt dar galima sugrįžti – naujas ryšys tampa ne galimybe kurti, o bandymu pabėgti nuo skausmo. O pabėgti nepavyksta.

Jūsų situacijoje skaudžiausia turbūt tai, kad pagaliau sutikote žmogų, kuris patiko ne tik „protu“, bet ir širdimi. Po ilgamečių, išsisėmusių santykių natūralu norėti pagaliau pajusti gyvybę, kibirkštį, įkvėpimą. Ir kai tai nutraukiama ne dėl konflikto, ne dėl nesuderinamumo, o dėl trečio – nematomo – žmogaus šešėlio, lieka daug neatsakytų klausimų. „O jeigu būtų kitaip? O jeigu jis būtų laisvas? O gal verta palaukti?“ Tokie klausimai visiškai suprantami.

Tačiau čia labai svarbus vienas momentas – jūs jau išėjote iš santykių, kuriuose „tempėte gumą“. Jūs pati sau pasakėte, kad nebenorite būti tarpinėje būsenoje, kad jūsų laikas vertingas. Ir dabar likimas jums pateikia situaciją, kur vėl gresia tarpinė būsena – laukti, tikėtis, būti „galimybe ateičiai“. Klausimas – ar tai atitinka jūsų vertybes ir tikslą kurti šeimą? Ar laukimas žmogaus, kuris šiuo metu aiškiai sako, kad nori būti vienas ir dar nėra emociškai laisvas, nėra dar viena gumos tempimo forma, tik su kitu žmogumi?

Kai žmogus sako, kad jam reikia laiko, tai reiškia būtent tai – jam reikia laiko sau. Ne santykiams. Ne įsipareigojimui. Ne naujai pradžiai. O sau. Ir labai dažnai moterys tokiu atveju pasąmoningai pasirenka „kantrios laukiančiosios“ vaidmenį. Tarsi jei būsime pakankamai supratingos, pakankamai kantrios, pakankamai nepastebimos – jis sugrįš. Tačiau sveiki santykiai prasideda ne nuo laukimo, o nuo dviejų žmonių, kurie yra laisvi ir pasiruošę rinktis vienas kitą čia ir dabar.

Ar gali kažkas iš to išeiti? Teoriškai – taip. Gyvenime būna istorijų, kai žmonės susitinka netinkamu metu, o vėliau jų keliai vėl susikerta. Tačiau labai svarbu atskirti realią galimybę nuo viltingos fantazijos. Šiuo metu jis pasirinko atsitraukti. Jis pasirinko savo neišgyventą praeitį. Ir jūsų užduotis – ne laukti, kol jis išspręs savo vidinius konfliktus, o saugoti savo emocinę erdvę.

Jūs rašote, kad jis jums labai patiko kaip žmogus ir kaip vyras. Tai natūralu – juk ryšys buvo abipusis. Tačiau pabandykite sau atsakyti į klausimą: ar jums patiko realus žmogus, ar potencialas? Ar tai, kas buvo, ar tai, kas galėjo būti? Kartais mes įsimylime galimybę – galimybę, kad pagaliau viskas bus kitaip, geriau, stabiliau. O kai ta galimybė nutrūksta, skauda ne tik dėl žmogaus, bet ir dėl sugriuvusios vizijos.

Svarbiausia šioje situacijoje – ne prarasti savivertės. Tai, kad jis dar myli kitą, nereiškia, kad jūs esate „antro plano“ moteris. Tai reiškia, kad jis emociškai dar užimtas. Ir jūs nusipelnote būti pasirinkta be dvejonių, be šešėlių, be lyginimų. Ne kaip „gera alternatyva“, o kaip aiškus pasirinkimas.

Duoti jam ramybės – iš tiesų brandus sprendimas. Bet ramybės ne tik jam, o ir sau. Ne tam, kad įrodytumėte, kokia supratinga esate, o tam, kad apsaugotumėte save nuo laukimo, kuris gali išsekinti. Jei ateityje jo jausmai bus išgyventi ir jis bus pasiruošęs, jis pats ras būdą su jumis susisiekti. Tačiau jūsų gyvenimas negali sustoti tarp „galbūt“.

Jūs jau parodėte sau, kad gebate priimti sprendimus – nutraukėte ilgamečius santykius, kuriuose nematėte prasmės. Tai rodo vidinę brandą. Dabar iššūkis – ne sugrįžti į emocinį neapibrėžtumą. Kartais didžiausia meilė sau yra gebėjimas pasakyti: „Aš renkuosi žmogų, kuris renkasi mane.“

Ir dar vienas svarbus aspektas – jūsų skubėjimas po išsiskyrimo. Kai rašote, kad karštligiškai pasinėrėte į pažinčių portalus ir pasimatymus, tai gali rodyti ne tik norą kurti šeimą, bet ir norą užpildyti tuštumą. Kartais mums reikia šiek tiek laiko pabūti vienoms, kad suprastume, ko iš tikrųjų ieškome, kokie santykiai mums tinka, kokių ribų daugiau neperžengsime. Skubėjimas gali pritraukti žmones, kurie patys dar nepasiruošę.

Ši situacija, nors ir skaudi, gali tapti labai svarbia pamoka. Ne apie tai, kad „visi vyrai grįžta pas buvusias“. O apie tai, kad jūs turite teisę į aiškų, brandų, laisvą žmogų šalia. Ir kartais gyvenimas mus apsaugo – neleisdamas įsivelti į santykius su žmogumi, kuris dar gyvena praeityje.

Šiuo metu geriausia, ką galite padaryti – grįžti į save. Ne analizuoti, ar jis sugrįš. Ne kurti scenarijų, kas būtų, jeigu būtų. O paklausti savęs: kokių santykių noriu? Koks vyras man tiktų ne tik chemijos prasme, bet ir vertybių, brandos, atsakomybės prasme? Kai aiškiai žinosite atsakymus, mažiau kils pagunda laukti tų, kurie patys dar neapsisprendę.

Jūs nesate beviltiškoje situacijoje. Jūs tiesiog susidūrėte su žmogumi netinkamu metu. O kartais tai – ne tragedija, o krypties korekcija. Leiskite sau liūdėti, jei skauda. Leiskite sau pripažinti, kad tikėjotės daugiau. Bet neleiskite sau įstrigti laukime.

Sveiki santykiai prasideda tada, kai du žmonės yra pasiruošę. Ne vienas laukia, kol kitas pasveiks nuo praeities. O kol kas – rinkitės save. Ir tai bus stipriausias žingsnis į priekį.