Kodėl aš nejaučiu jokio noro mylėtis su savo vyru?

Klausimas

Esu jauna ištekėjusi ir jau mama. Man 25. Savo laiku, prieš vaiką, buvau tikrai pašėlusi, na tikriausiai įtakos turėjo, tai, kad gyvenau studetintišką gyvenimą. Laikui bėgant susipažinau su savo būsimu vyru. Tai buvo puiki pažintis, nuostabus vyras, nepakartojamas seksas, nenuobodūs vakarai. Po poros metų susilaukėme vaiko. Vaiko gimimo aš laukiau kaip išprotėjusi (visą gyvenimą norėjau vaikų, norėjau būti jauna mama). Tūrėjome visas galimybes auginti vaikelį. Taigi, iš nebrandžių jaunuolių tapome tėvais. Atrodo, kad kai gimė mūsų vaikas viskas pasikeitė, bet taip ir turi būti!?

Pirmus vaikelio gyvenimo metus, aš praleidau namuose, auginau savo angeliuką, sukausi buityje, laukdavau vyro – pervargau nuo rutinos. Pagalbos su vaikeliu tuo metu netūrėjau, nes vyras tūrėjo savo verslą. Aš iš esmės esu veikli asmenybė. Todėl, kai mano vaikui suėjo pusantrų metukų grįžau į darbą.

Na, o visos mano problemos (jei jas taip galima pavadinti) prasidėjo, kai mūsų vaikui suėjo 6 mėn., tikriausiai nuo rutinos ir pervargimo, aš neatrasdavau savyje nei trupučio noro prisėsti prie savo vyro, neįstengiau jo geisti ir jokiais būdais nenorėjau sekso. Berods jis tą suprato (tuo metu). Dabar mūsų vaikui beveik 2 metukai, bet tas noras taip ir neatsirado. Vyras pyksta, bet gal galima jį suprasti?  Mūsų vaikas miega viename kambaryje kartu su mumis, aš negaliu mylėtis su savo vyru, nors vaikas ir miega ( o gal tai tik pasiteisinimas? Kodėl? )

Palyginus, kokia karšta aš buvau anksčiau, dabar mano galvoje, tik „prašau greičiau viską užbaigiam”. Nesileidžiu jokiems naujiems pojūčiams, o mėgstamiausia poza – misionieriaus. Aš neesu pervargus, vyras padeda tiek buityje tiek su vaiku. Ar galima tai vadinti problema? Kodėl aš nejaučiu jokio noro mylėtis su savo vyru? Apie kitus vyrus aš net bijau pagalvoti. Gal man reikia specialistų pagalbos? Juk praėjo jau nemažai laiko nuo vaiko gimimo. Ir aš realiai suprantu, kad jei tai tęsis toliau, mūsų santykiai žlugs, juk jis jaunas vyras. Ir čia negalėtum pasakyti, kad gal tai yra mano nepasitikėjimas savimi, nes esu sportuojanti, liekna, aukšta ir tikrai graži moteris. Aš įsisukau į savęs kaltinimų ratą, kiekvieną dieną noriu jį mylėti, bet atrodo, kad aš negaliu mylėti dviejų žmonių, toks jaumas, kad visą save atiduodu vaikui. Aš net nesuprantu, kodėl jam negėda tą daryti, kai mes turime vaiką. Toks jaumas, kad aš būdama mama neturiu teisės būti gašli ir seksuali.

Ačiū.
Giedrė (vardas pakeistas)

Atsakymas

Sveika Giedre,

dėkoju už pasidalijimą labai opia problema. Manau, kad daugumai moterų ji pažįstama, pažįstama ir vyrams, tačiau šiandien kalbėsim apie tavąją, todėl tik iš moteriškos pozicijos.

Labai aiškiai ir vaizdingai nupasakoji savo būdą, tai leidžia spėti, kad anksčiau apie tokią problemą net nesusimąstydavai. Kas pasikeitė? Tapai mama ir įvyko didžiulis pasikeitimas, sutinku, kad tai be galo reikšmingas įvykis, po kurio prisiėmei sau naują vaidmenį: MAMOS. Tai nebe ta neatsakinga šėliojanti studentė, nebe ta jaunamartė palaimingai besimėgaujanti seksualiniu gyvenimu, tu dabar atsakinga, pareiginga mama ir niekas daugiau. Bet kodėl?

Gyvenime mes prisiimame daugybę vaidmenų, būname dukromis, žmonomis, mamomis, darbuotojomis, draugėmis ir pan. Kaskart kitokios, o tuo pačiu tokios pačios, tik su skirtingais atspalviais. Žmogus, gebantis lanksčiai laviruoti tarp vaidmenų, neprarasdamas savojo Aš, vadinamas įdomiu, sėkmingu, yra mėgstamas ir gerbiamas. Tuo tarpu rigidiška asmenybė, užstrigusi kažkokiam vaidmeny, gali sukelti gailestį, juoką ir net nenorą bendrauti. Pateiksiu pavyzdį: darbe griežtas viršininkas – namuose tironas, namuose nuolanki žmona – tėvams nuolanki dukra, darbe – nuolanki darbuotoja, ant kurios kraunami visų darbai , rūpesčiai, tol, kol palūžta. Tikriausia teko girdėti ir apie “sužvaigždėjusias” vienadienes žvaigždutes, kurios kartą sužibėję, ėmė šokdinti visus aplink ir tapo visuotiniu pajuokos objektu. Pavyzdžių begalės.

Gyvenimas nesibaigia tapus mama, atvirkščiai – jis tampa kitoks, turtingesnis, vertingesnis! Buvimas mama – tai ir buvimas sutuoktine, juk graži ir sėkminga šeima užtikrins ramią ir saugią tavo vaiko ateitį, kaip tuo tarpu, mama, kuri viską paaukojo vardan tobulos motinystės, tampa nebeįdomi ne tik savo vaikui, bet vyrui, aplinkiniams, galiausiai ima bodėtis pati savimi.

Kurstykit su vyru santuokos židinį! Tai svarbi misija, jei jis tikrai išvėsęs – kreipkitės į specialistus. Mini: “toks jaumas, kad aš būdama mama neturiu teisės būti gašli ir seksuali.” Tu tebeturi visas teises, tiesiog prie buvusiųjų prisidėjo ir esamos. Būk išmoninga, leisk sau atsikvėpti. Pasidalink su vyru savo išgyvenimais, abu ieškokite išeities.

Linkiu atrasti naują save, brandesnę ir įvairialypę.

Psichologė Kristina Grigalavičienė / patyrusios mamos tinklaraštis „Abejoks”
Skype: kristitau
Londonas