Intymi zona | Nekaltybė | Nekaltybės praradimas | Seksualinis švietimas

Nuo genų gali iš dalies priklausyti nekaltybės praradimo laikas

Teksto dydis: +1, +2, normalus.

Naujo tyrimo rezultatai perša mintį, kad lytinė raida yra priklausoma nuo mūsų genų. Unikalaus dvynių, atskirtų iškart po gimimo, tyrimo metu nustatytas genetinis ryšys su amžiumi, kurio būdamas asmuo pirmą kartą lytiškai santykiauja, rašo newscientist.com. „Žinoma, nėra tokio geno, kuris nurodytų užsiimti seksu tam tikrą dieną", - sako tyrimui vadovavusi Kalifornijos valstybinio universiteto Fullertone (JAV) psichologė Nancy Segal. Tačiau, pasak jos, tokie paveldimi elgsenos bruožai, kaip impulsyvumas, gali padėti nustatyti kada žmonės santykiauja pirmą kartą.

Genetinio determinizmo požiūriu naujojo tyrimo rezultatai yra ganėtinai kuklūs. N.Segal su kolegomis nustatė, kad genais galima paaiškinti trečdalį amžiaus pirmųjų lytinių santykių metu (kurio vidurkis buvo kiek daugiau nei 19 metų) skirtumų. Palyginimui, net 80 proc. visos populiacijos ūgio skirtumų galima paaiškinti genetiškai.

Tačiau nustatyti, kiek lytinė raida yra paveldima, yra sudėtingiau nei pagal genus prognozuoti ūgį. Panaši šeimyninė aplinka – kuri gali arba skatinti, arba slopinti tendenciją lytiškai santykiauti ankstyvame amžiuje – gali suklaidinti mokslininkus ir pervertinti genų įtaką.

Ištyrus 48 dvynių, augusių atskirai, poras bei 23 atskirus dvynius, N.Segal su kolegomis sugebėjo įvertinti šį sugluminti galintį šeimos veiksnį. „Gavome gryną genų įtakos elgsenai įvertinimą", - sako mokslininkė.

Kita vertus, konservatyvūs moraliniai papročiai gali atidėti pirmą žmogaus seksualinę patirtį, todėl mokslininkai gali nepastebėti dalies genų, skatinančių santykiauti anksti, įtakos.

Ir iš tiesų, N.Segal pastebėjo, kad genetinis poveikis buvo mažiau ryškus dvyniams, gimusiems iki 1948 metų, lyginant su žmonėmis, kurie suaugo praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje ar vėliau.

Kiti veiksniai taip pat gali apsunkinti genų poveikio nustatymą. Pavyzdžiui, N.Segal kolegos taip pat nustatė, kad tyrimo dalyvės moterys, kurios jautėsi nelaimingos ir nepatenkintos gyvenimu savo namuose, dažniau santykiaudavo jaunesniame amžiuje.

O kalbant apie specifinius genus, kita mokslininkų grupė anksčiau yra nustačiusi, kad viena geno, koduojančio neurotransmiterio dopamino receptorių, versija yra sietina su pirmosios lytinės sueities amžiumi. Kiti mokslininkai tą pačią geno, vadinamo DRD4, versiją sieja su impulsyviu, rizikingu elgesiu.

Tai gali būti vienas iš ankstyvo seksualinio gyvenimo paaiškinimų, teigia Oklahomos universiteto (JAV) psichologas Josephas Rodgersas. Tačiau kitaip nei kitoms rizikingo elgesio apraiškoms (narkotikų vartojimui ar neatsargiam vairavimui), seksui tenka labai svarbi biologinė funkcija.

„Didžiąją dalį mūsų evoliucinės praeities seksualinė elgsena buvo siejama ne su rizika, o su reprodukcija ir rūšies išlikimu", - sako J.Rogersas.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *