Intymi higiena: apie ką tylėjo mūsų mamos?

Higienos įpročiai, kurių nuo vaikystės mus mokė mūsų mamos, yra neginčijamai teisingi! O mokė jos daugelio naudingų dalykų: kaip taisyklingai valytis dantis ir skalauti burną, ryte ir vakare šukuotis plaukus ir veidą tepti kremu... ir dar aibė naudingų rekomendacijų.

Tačiau iš ko jūs pirmą kartą sužinojote apie intymią higieną? Veikiausiai iš žurnalų, interneto, televizijos arba vaistininkės. Vadinasi, mamos kai ką ir nutylėjo, taigi dabar tikriausiai jūsų galvoje knibždėte knibžda daugybė intymios higienos klausimų.

Ar bakterijos – visada blogai?

Sveikos moters lytinių organų flora – tai daugybė draugiškai sugyvenančių mikroorganizmų. Ši šeimynėlė – biocenozė – yra pakankamai pastovi ir individuali. Tačiau jei vienos moterys turi vienas, kitos – kitas bakterijas, esama ir vienos, visoms bendros – tai laktobacila. Ši bakterija išskiria pieno rūgštį, sukuriančią galingą apsaugą, ginančią makštį nuo infekcijų ir stabdančią ligas sukeliančių mikrobų ir grybelių dauginimąsi.

Disbiozė: daugiau – ne visada geriau!

Nors laktobacila saugo moters intymių vietų sveikatą, ją pačią taip pat reikia saugoti. Makšties terpę veikiančios kontraceptinės priemonės, geriami medikamentai (antibiotikai, kortikosteroidai, citostatikai), abortas, ilgiau organizme esanti spiralė, lytinis kontaktas su keletu partnerių gali nejučia sumažinti šių bakterijų kiekį bei pristabdyti jų veiklą. Tuomet natūrali pieno rūgšties koncentracija makštyje sumažėja, taigi išorinė infekcija į lytinius organus patenka daug greičiau. Be to, nusilpus laktobaciloms paprastai tyliai lytiniuose organuose tūnanti ir problemų nekelianti patologinė flora ima daugintis, sukeldama gausybę nemalonių reiškinių. Visi šie simptomai ir vadinasi bakterine vaginoze, arba disbioze.

Iš kur mūsų organizme atsiranda tokių mikrobų? Tai taip vadinama patogeninė flora, kuri nuolat pasyviai tūno ant makšties gleivinės sienelių, tačiau atgyja tik susidarius tam tikroms sąlygoms.

Liga slapukė

Pasak statistikos, bakterine vaginoze bent kartą gyvenime suserga maždaug pusė reprodukcinio amžiaus moterų. Ši liga sukelia nemažai nemalonumų, tačiau pavojingiausia – kad ji atveria kelią chroniškiems mažojo dubens organų uždegimams, sukelia gimdos kaklelio eroziją ir padidina onkologinių ligų riziką.

Ypač klastingi tie atvejai, kai disbiozė nesukelia jokių simptomų. Tada liga aptinkama tik atsitiktinai, atlikus ginekologinį tepinėlį. Taigi kartais vos sužinojus apie ligą tenka gydyti ne tik ją, bet ir jos komplikacijas.

Klaidos kurių galima išvengti

Laimė, daugeliu atvejų disbiozė "praneša" apie save: moterį ima kamuoti paraudimas lytinių organų srityje, niežulys ir deginimas makštyje, nemalonaus kvapo išskyros, diskomfortas lytinio akto metu ir po jo. Ką gi daryti? Dabar vaistinėse gausu priemonių, kurios greitai ir efektyviai pašalina šiuos simptomus. Tačiau bėda tame, kad problema ir vėl sugrįžta, mat pagydomi tik simptomai, o ne pati priežastis. Taigi protingiausias sprendimas – reguliariai lankytis pas ginekologą, kuris ir skirs tinkamą gydymą nuo ligos, o ne nuo jos sukeltų nemalonumų.

Geriausias gydymas – profilaktika

Kad ir kokia guodžianti būtų statistika, ji tampa bereikšmė, kai liga užklumpa būtent jus. Taigi ne tik gydytojas, bet ir jūs pati turėtumėte rūpintis savo sveikata. Reguliariai tikrintis pas ginekologą ir atlikti tepinėlį – dar ne viskas, ko reikėtų. Dar būtina kasdienė intymios vietos higiena, pageidautina – su tinkamomis specialiomis kosmetinėmis priemonėmis. Lytinius organus rekomenduojama apiplauti 2 kartus per parą (ryte ir vakare) bei po intymios sueities.