Lytinių lūpų hipertrofija – tai būklė, kai mažosios lytinės lūpos (vidinės makšties lūpos) arba didžiosios lytinės lūpos (išorinės makšties lūpos) yra didesnės nei įprasta. Ji gali būti įgimta arba išsivystyti laikui bėgant. Nors paprastai ši būklė yra nekenksminga, ji gali sukelti simptomus, dėl kurių kai kurios moterys kreipiasi į gydytoją ar prašo gydymo.
Mažųjų lytinių lūpų hipertrofija klasifikuojama įvairiai, nes pediatrai, plastikos chirurgai ir ginekologai nesutaria dėl vieningos klasifikacijos. Tradicinės klasifikacijos buvo grindžiamos lūpų ilgiu ir išsikišimu, o naujausiose klasifikacijose akcentuojami pacientės simptomai bei mažųjų ir didžiųjų lytinių lūpų, klitorio apyvarpės ir „fourchette“ tarpusavio santykiai.1–4
Remiantis retrospektyviniu tyrimu5, lytinių lūpų hipertrofiją galima suskirstyti į tris skirtingus tipus, kurių kiekvienas turi savitas charakteristikas ir gydymo pasekmes. Ši klasifikacijos sistema padeda pritaikyti chirurgines strategijas, kad jos geriau atitiktų pacientės poreikius ir lūkesčius.
Šis mažųjų lytinių lūpų hipertrofijos tipas pasireiškia priekinėje mažųjų lytinių lūpų trečdalyje ir dažniausiai susijęs su estetiniais rūpesčiais bei nepatogumais dėvint prigludusius drabužius. Paprastai jis nesukelia dispareunijos (skausmingų lytinių santykių).
Hipertrofuotas iškilimas yra vidurinėje lytinių lūpų trečdalyje, todėl visos mažosios lytinės lūpos atrodo įstrižos. Šiuo atveju skundžiamasi dažniausiai nepatogumais dėvint apatinius drabužius ir nepageidaujamu estetiniu išvaizdos aspektu.
Šis tipas apima užpakalinę mažųjų lytinių lūpų trečdalį ir, palyginti su kitais tipais, dažniau siejamas su dispareunija (skausmingais lytiniais santykiais).
Pirmiau pateikta klasifikacijos sistema žinoma kaip Banwell klasifikacija. Skirtingai nuo ankstesnių matavimais pagrįstų klasifikacijų, ji remiasi maksimaliai išsikišusia mažųjų lytinių lūpų dalimi ir galimais simptomais, kuriuos patirs pacientė.
Įvertinkite straipsnį
Jūsų įvertinimas:
Straipsnis publikavimui parengtas mūsų bendradarbių - laisvai samdomų: autorių, straipsnių rašytojų, redaktorių ir tekstų vertėjų. Straipsniuose gali būti panaudota indormacija iš vieno ar kelių informacinių šaltinių, ar straipsnis parengtas naudojantis šaltinio medžiaga. Tai gali būti staipsnis, kurio pilnas ar dalinis tekstas yra išverstas iš užsienio kalbos.
