Ryte prabudau lovoje nuoga su draugės vaikinu
Teksto dydis: +1, +2, normalus.Klausimas: Man dabar 23 metai, o tada buvo 21. Prieš keletą metų vakarojau pas draugę, buvo ji, jos vaikinas ir dar vienas draugas. Gėrėm alkoholį, ir pervartojau taip, kad nieko nesupratau kas vyksta aplinkui. Ryte prabudau lovoje nuoga su draugės vaikinu. Draugė stipriai įpykusi buvo.
Pagal jos pykti supratau, kad padariau aš, ar jis, kažką neatleistina. Atsikėlusi susirinkau daiktus ir pasiėmiau taxą. Aš jei nieko nepasakiau, iš tos gėdos. Ir mane vis kankina, kaip aš taip pasielgiau. Aš nesupratau, kas su manimi vyko. Aš kitą dieną nieko neprisiminiau. O jos net neatsiprašiau.
Prašau padėkit kaip galėčiau išvalyti šitą nuodėmę? Man net gėda jei parašyti.
Labai dėkoju.
Pagarbiai Rita (vardas pakeistas)
Atsakymas: Miela Rita, tavo išgyvenimai yra klasikinė toksiškos gėdos išraiška. Tu dvejus metus nešiojiesi naštą už įvykį, kurio net neprisimeni. Psichologijoje būsena, kai dėl alkoholio vartojimo „išsitrina“ atmintis, vadinama atminties praradimu dėl intoksikacijos (blackout). Tai reiškia, kad tavo smegenys tuo metu fiziškai negalėjo įrašyti prisiminimų, o tavo sąmonė buvo išjungta. Kai žmogus yra tokios būsenos, jis negali duoti sąmoningo sutikimo jokiems lytiniams santykiams. Jei tu prabudai nuoga su draugės vaikinu, o pati nieko neprisimeni – tai nėra tavo „nuodėmė“. Tai yra situacija, kurioje tavimi, pasinaudojus tavo bejėgiškumu, greičiausiai buvo pasinaudota.
Gėdos dekonstrukcija: Kodėl tu save baudi?
Tu jautiesi kalta, nes prabudai toje lovoje ir nesugebėjai paaiškinti situacijos draugei. Tačiau pagalvok: kaip 21-erių metų mergina, patyrusi tokį šoką ir visišką amneziją, galėjo adekvačiai reaguoti? Pabėgimas taksi automobiliu ir tyla buvo tavo išlikimo mechanizmas. Tuo metu tavo smegenys tiesiog bandė tave apsaugoti nuo nepakeliamo gėdos ir baimės jausmo.
Draugės pyktis yra suprantamas – ji pamatė vaizdą, kuris ją įskaudino. Tačiau tas faktas, kad jos vaikinas (kuris, tikėtina, buvo blaivesnis arba bent jau sąmoningesnis) atsidūrė lovoje su geriausia savo draugės drauge, kol ši buvo „atsijungusi“, meta didžiulį šešėlį būtent ant jo, o ne ant tavęs. Tu buvai auka, o jis – tas, kuris turėjo tave saugoti, bet pasirinko pasinaudoti. Tavo gėda yra svetima gėda, kurią tu perėmei iš jo ir iš draugės reakcijos.
Kaip „išvalyti“ šią naštą?
- Suteik įvykiui teisingą vardą. Nustok tai vadinti „nuodėme“ ar „savo poelgiu“. Tu nieko nepasielgei, nes tavo valia tą naktį nedalyvavo. Tai buvo nelaimingas atsitikimas arba seksualinis išnaudojimas. Kai pakeisi žodžius, pasikeis ir svoris, kurį jauti krūtinėje.
- Atsiprašymas sau, o ne jai. Tu jautiesi kalta, kad neatsiprašei draugės. Tačiau atsiprašyti galima tik už tai, ką padarei tyčia. Ar tu norėjai ją įskaudinti? Ne. Ar tu planavai suvilioti jos vaikiną? Ne. Tu buvai nesąmoninga. Jei jauti, kad tyla tave slegia, gali parašyti jai trumpą laišką (net jei jo neišsiųsi): „Man gaila, kad taip nutiko, aš nieko neprisimenu ir tada buvau per daug išsigandusi, kad prabilčiau“. Tai skirta tavo, o ne jos ramybei.
- Leisk sau nežinoti. Didžiausias tavo kankintojas yra nežinia – „kas ten vyko?“. Tiesa ta, kad tu niekada nesužinosi detalių, ir tavo smegenys jas ištrynė ne veltui. Priimk tai kaip faktą: įvyko kažkas blogo, bet tai nereiškia, kad tu esi blogas žmogus.
- Atjautos praktika. Įsivaizduok, kad tai nutiko tavo geriausiai draugei ar seseriai. Ar tu ją vadintum „nusidėjėle“? Ar sakytum, kad ji „žemo lygio“? Tikriausiai ne. Tu ją apkabintum ir pasakytum, kad jai tiesiog nepasisekė ir kad ji nekaltas žmogus. Būk ta drauge pati sau.
Ateities perspektyva
Tau dabar 23-eji. Esi pačiame gyvenimo žydėjime. Neleisk vienai nakčiai, kurios net neprisimeni, apkartinti tavo jaunystės. Ši patirtis tau tapo skaudžia pamoka apie alkoholio pavojus ir tai, kokiais žmonėmis galima pasitikėti, o kokiais ne. Tai kaina, kurią sumokėjai už savo brandą.
„Išvalyti“ šį jausmą padės ne saviplaka, o supratimas, kad tavo vertė nepasikeitė. Tu vis dar esi ta pati Rita, kuri nusipelno pagarbos, meilės ir saugumo. Jei gėda vis tiek graužia, labai rekomenduočiau keletą vizitų pas psichoterapeutą, kuris padėtų „išpakuoti“ šią traumą saugioje aplinkoje. Dažnai garsiai ištarta tiesa „aš buvau bejėgė“ yra galingiausias vaistas nuo gėdos.
Tu nesi savo praeities klaidų ar nelaimių įkaitė. Atleisk sau, nes tu nepadarei nieko, už ką turėtum save bausti visą likusį gyvenimą.
Įvertinkite straipsnį
