Intymi zona | Nekaltybė | Seksualinis švietimas | Skaistybė

Nekaltybė – atgyvena ar vertybė?

Teksto dydis: +1, +2, normalus.

Šiaulių apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro direktorė ginekologė lektorė Asta DAMKUVIENĖ, remdamasi savo dirbo su paaugliais praktika, pastebi tendencijas, verčiančias labiau pritarti pirmajam teiginiui.

„Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai, paklausus šešiolikmetės ar septyniolikmetės, ar ji gyvena lytinį gyvenimą, gauni savotišką antausį. Užklaustoji pasižiūri su tokia priešprieša, kad, rodos, išsigąsti to paklausęs," – teigia ginekologė. – Atsakymas – „taip, žinoma!".

Gydytojos nuomone, merginos seksualinius santykius vertina labai lengvabūdiškai. To priežastis ji įžvelgia kelias. Pirmiausia, tai šeima, kurioje turėtų atsiskleisti visapusiškas vaikų ugdymas. Deja, taip nėra. Mamos akivaizdžiai per mažai šnekasi tuo klausimu su dukromis arba išvis nešneka. Kažkodėl jos galvoja, kad jų dukros apie tai išgirs kitur.

Viena mama gydytojai teigusi, esą nieko nemoko mokykloje. Norisi paklausti – o ką mergaitė veikė namuose iki septynerių metų? Kodėl tada su ja nebuvo kalbama? „Tokie pokalbiai dabar tikrai reti atvejai, – pastebi A.Damkuvienė. Intymios temos paliekamos „už borto", tarsi jų išvis nebūtų."

Didelę įtaką lengvo elgesio apraiškoms turi aplinka, ypač šiuolaikinė spauda ir televizija, žurnaluose mirgėte mirga grožio kultas, patarimai, kaip visuomet išlikti patrauklioms ir seksualioms. Per įvairius televizijos šou demonstruojamas laisvas moters elgesys. Rodos, temų apie žmogiškąsias vertybes nebeliko.

Gydytoja stebisi – kokie traumuojantys mergaičių psichiką straipsniai publikuojami kai kuriuose jaunimui skirtuose žurnaluose. „Taigi baisu skaityti. Būk seksuali, daryk viską, kad tik patiktum vyrams, – formuojamą nuostatą pastebi ginekologė. – Tarkime, straipsnis apie mergaitės svajonių kelionę. Ji išvažiavo į Emyratus pas šeichą, ją apipylė dovanomis. Kokia trylikametė paskaičiusi ir susiformuoja siekį – tapti šeicho meiluže! O kad kas būtų parašyta apie nekaltybės saugojimą pačiam mylimiausiam žmogui, su kuriuo tu kursi šeimą, – to nerasi".

Kada pradėti lytinį gyvenimą?

Reikia pritarti, kad ir mokykloje paaugliams apie lytinį gyvenimą pasakojama nepakankamai. Asta Damkuvienė centro veikloje pati veda paskaitas lytinio gyvenimo klausimais. Ji dažnai mergaičių mėgsta paklausti, kada, jų nuomone, reikėtų pradėti lytinį gyvenimą". Ir dar prieš kokį dešimt metų sulaukdavo atsakymo, kad ištekėjus. Dabar tokio atsakymo nebeišgirsta. „Atsako, kad nuo šešiolikos, nuo septyniolikos, nuo tada, kai įsimyli... Neretai mergaitės atsako, kad lytinį gyvenimą galima pradėti, kai atsiranda mėnesinės. Bet jos juk gali atsirasti ir dvylikos, ir vienuolikos metų... Argi nuo tada jau galima turėti intymius santykius??! Kai paklausiu, ar nemano, kad lytinį gyvenimą būtų gerai pradėti ištekėjus, – mergaitės juokiasi. Esą juk pradžioje reikia įsitikint, ar vaikinas tiks lovoje!"

Ginekologė primena – kiekvienų, net ir pirmųjų lytinių santykių metu galima pastoti, apie tai mergaitės dažnai nepagalvoja. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad 57 proc. merginų lytinių santykių metu nenaudoja jokios kontracepcijos. Nenaudojant apsaugos, kiekvienų lytinių santykių metu galima užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. „Kai jaunimo paklausiu apie galimas ligas, tai dažniausiai pasako tris – ŽIV, sifilis ir triperis. Šiomis ligomis žinios ir baigiasi. O kur visos kitos?" Informuojame – lytiškai plintančių ligų yra apie dvidešimt.

Ankstyvas lytinis gyvenimas merginoms atneša daug žalos. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai. „Kaipgi nepaveiks merginos psichologiškai, jei tai atliekama kur nors garaže, tarpuvartyje ar parke. Apie kokį nors švelnumą negali būti nė kalbos", – samprotauja A.Damkuvienė.

Tiesa, pas ginekologus paprastai ir lankosi tos, kurios jau gyvena lytinį gyvenimą. „Dar neturėjusios lytinių santykių paprasčiausiai neateina," – pastebi A.Damkuvienė.

Negniuždykite savęs!

Psichologė Rasa SLONSKIENĖ pastebėjo, kad daugelis merginų po pirmojo lytinio akto nesijaučia patenkintos, greičiau, atvirkščiai – psichologiškai sugniuždytos. Jos nenorėtų, kad tai įvyktų antrą kartą. Beveik du trečdaliai merginų teigia, kad po lytinių santykių jos jaučia slogią nuotaiką. Iš tikrųjų tos merginos, kurios lytinį gyvenimą pradeda po ilgalaikių santykių su draugu, patirtį įvardina geresne, jų prisiminimai šiltesni nei tų, kurios „tai" pabando itin anksti, tarkime, trylikos penkiolikos metų.

Merginos, kurios patiria ankstyvus lytinius santykius, pasižymi maža saviverte. Jos nepriima savęs. Amerikiečių tyrimais įrodyta, kad tokios merginos turi bendravimo problemų. „Tie dalykai ateina iš vidaus, veikia ne vien tik spontaniškas įsimylėjimas," – sako psichologė.

Beje, reikia nepamiršti ir fakto – jei jaunuolis ar jaunuolė yra linkę į depresines nuotaikas ir jie jau pradėję lytinius santykius, tai depresinė būsena dar labiau sustiprėja. Tokie paaugliai mano, kad lytiniai santykiai galbūt atitolins juos nuo vienišumo, pakels savivertės jausmą, bet jei lytinis aktas nepavyksta (o dažniausiai taip ir yra), jų psichologinė būsena pablogėja. Literatūroje kai kur rašoma, jog po lytinių santykių netgi gali atsirasti savižudybės poreikis.

Psichologė pastebi, jog nei viena mergina nesidžiaugia, jei pastoja, atvirkščiai, jos labai dėl to išgyvena (tiek dėl aplinkos, bendraamžių požiūrio, tiek dėl savo ateities).

Bet būna ir kitas atvejis. „Jei pastojusi mergina laimingai išteka ir dėl antros pusės jai problemų nekyla, ji dažnai tampa arogantiška, pasipūtusi, jaučiasi viršesnė už kitas. Bet jei, tapusi nėščia, ji lieka vieniša, tai smarkiai traumuoja jos psichiką," – sako R.Slonskienė.

Vertinimas priklauso ir nuo socialinės padėties

Lytinio gyvenimo pasirinkimo pradžia labai priklauso nuo santykių šeimoje, nuo socialinio statuso. Kuo santykiai su tėvais artimesni, šiltesni, tuo labiau lytinio gyvenimo poreikis atitolinamas. Tokie paaugliai turi įdomių užsiėmimų, kuriuos skatina tėvai, jie vaikus palaiko, kad šie visapusiškai tobulėtų. Tai, anot psichologės, labai jaučiasi bendraujant su gimnazijoje besimokančiais paaugliais, kur vyrauja pagarba, tolerancija vienas kitam. „Yra porų, kurios draugauja ne vienerius metus. Tokios poros sako, kad apie lytinius santykius negalvojantys, nes turi intelektualios veiklos ir gali save suvaldyti," – pastebi psichologė.

Tuo tarpu vaikai iš prastai gyvenančių, asocialių šeimų stokoja dėmesio iš tėvų. Jie tą šilumos trūkumą bando kompensuoti ankstyvu lytiniu gyvenimu.

Mergaitės gimnazistės apie tai šneka labai santūriai, ir, jei jau to yra pabandžiusios, jos sako, kad niekada negalėtų pasidalinti ta patirtimi su klasės draugėmis".

Taigi, anot psichologės R.Slonskienės, galima teigti, kad aukštesniuose sluoksniuose nekaltybė yra vertybė.

"Sveikas žmogus" 2009 m. Nr. 1

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *