Moterys, seksas ir santuoka (1 dalis)

Nors seksualumas laikomas įgimta žmogaus savybe, įvairiose kultūrose jo išraiškos skiriasi. Mūsų visuomenėje seksualinio elgesio samprata yra suformuota visos kultūros etikos. Toks pat seksualinis elgesys skirtingose visuomenėse gali įgauti visiškai skirtingas reikšmes ir turėti skirtingų padarinių.

Daugelyje visuomenių seksualumą stengiamasi reguliuoti priskiriant jį santuokai ir suteikiant giminės pratęsimo funkciją. Tačiau tose visuomenėse, kur išsivystė patriarchalinė šeimos forma, santuoka tapo moters seksualumo kontroliavimo įrankiu. Vakarų pasaulyje Engelsas aplenkė feministes, pradėjęs kritikuoti patriarchalinės struktūros šeimoms būdingą seksualinę moralę. Jis įžvelgė destrukciją, ir, kalbėdamas apie būtiną moterų išlaisvinimą iš vyrų kontrolės, pateikė ją kaip pavyzdį.

XIX ir XX a. pradžios feministėms labiau rūpėjo moterų teisė į išsilavinimą ir teisė balsuoti. Seksualinės laisvės idėja feminisčių judėjimai rimtai susidomėjo tik tada, kai Vakarų moterims atsivėrė galimybė lengvai įsigyti pigios ir efektyvios kontracepcijos. Kai moterų seksualumas nustotas sieti vien tik su gimdymais, moterys ėmė jį įrodinėti ir ginti. Šiam periodui būdingos ne tik sąvokų analizės ir radikalus požiūris į vyro galia paremtus vyro-moters santykių seksualinius aspektus, bet ir ideologiniai iššūkiai tokiems kultūriniams idealams kaip moterų dorumas, skaistumas, besąlygiška ištikimybė vyrui.

Vakaruose vykstantys bandymai išsilaisvinti iš seksualinės priespaudos turėjo įtakos smarkiai išaugusiam skyrybų skaičiui. Juolab kad tuo metu buvo panaikinta daug teisinių ir religinių instancijų, smerkusių skyrybas. Vis aukščiau ir aukščiau keliama subjektyvių santuokinio gyvenimo lūkesčių kertelė. Vakaruose tikimasi, kad santuoka ne tik užtikrins ekonominį ir socialinį saugumą auginant vaikus, bet kartu bus ir romantiškas potyris, o partneriai derės seksualiai.

Palikti šeimą ir dairytis naujų meilės ryšių nebėra vien tik vyro privilegija. Moterys taip pat dažnai naudojasi šia teise. Ir nors Vakaruose nebevyrauja seksualinės ištikimybės visą gyvenimą idėja, daugelis tikinčių seksualine laisve laukia naujos seksualinio įsipareigojimo formos – serijinės monogamijos. Nesvarbu, kiek ilgai pora išbus kartu, naujoji moralė nepateisins seksualinių nuklydimų. Santuoka ir netgi nevedusių partnerių santykiai dažnai ima klibėti, jei vienas jų sužino apie slaptą kito meilės romaniūkštį.

Nors Vakarų moterys tapo seksualiai laisvesnės, tai nereiškia, kad visos seksualiai patenkintos. Viena vokietė feministė, aktyvi tų laikų seksualinės revoliucijos dalyvė, atvirai papasakojo, kaip revoliucija atvėrė akis, nuvylė ir įskaudino. Ji sakė: “Dabar manau, kad mes buvome priklausomos ne tik fiziškai, bet ir psichiškai, todėl išsilaisvinusios pasijutome vyrų išnaudojamos.” Dabar ji mano, kad laisvas seksas be įsipareigojimų yra naudingesnis vyrui, nes jis gali turėti daug moterų, bet likti neatsakingas.

O ar negali būti, kad tie vyrai, kurie palaikė seksualinio moterų išsilaisvinimo idėją, yra daug labiau linkę išnaudoti moteris nei tradiciniai vyrai? Jie skelbia ultrafeministines mintis ir seksualinės laisvės idėjas tik tam, kad įtikintų moteris būti visada pasiruošusias suteikti jiems malonumą. Kai moteris atsisako, ji dažnai sulaukia tokio atsakymo: “Nežinojau, kad esi tokia dorovinga. Maniau, esi šiuolaikinė moteris.” Atrodytų, lyg seksualiai laisva moteris, priešingai nei prostitutės, praranda teisę pasakyti “ne”.

Nors daugelis feminisčių gali nesutikti su seksualinės revoliucijos Vakaruose neigiamomis pusėmis, nekyla abejonių, kad atsiradęs nestabilumas šeimoje labai kenkia vaikams. Sugriuvusi patriarchalinė šeima dar nerado saugaus ir lygiaverčiais santykiais paremto pakaitalo. Priešingai, šis reiškinys privertė visuomenę susiskaldyti į daugybę savimylų individualistų. Dėl to giminystė ir kiti žmonių santykiai tapo labai trapūs.

Seksas ir laisvė

Atrodo suprantama, kodėl Indijos moterys nėra itin sužavėtos Vakaruose atsiradusia ir pradėta praktikuoti seksualinės laisvės idėja. Feminizmas Vakarų pasaulyje buvo paremtas individualizmu – doktrina, kuri teigia, kad individo interesai turi būti aukščiau socialinės grupės, šeimos ar valstybės gerovės. Indijoje, nepaisant tarp kastų ir religinių grupių egzistuojančių kultūrinių skirtumų, vyrai ir moterys skelbia, kad individo teises reikia stiprinti ne atsiskiriant ar izoliuojant save nuo šeimos ir bendruomenės, bet pripažįstant šias teises pačios institucijos viduje.

Kad žmogaus teisės būtų ne tik sąvoka, artimas žmogus privalo jas gerbti – agresyvus įrodinėjimas dažnai tik atstumia. Didžioji Indijos vyrų ir moterų dauguma yra įsisąmoninę, kad šeimos interesai svarbiausi, kad jie aukščiau individo interesų.

Dėl skirtingų kultūrinių vertybių ir filosofijų skiriasi netgi indų ir vakariečių požiūris į sekso vietą gyvenime. Indijoje svarbiausiais gyvenime dalykais laikomi vaikai, giminė ir biradari (vyriškos lyties giminaičiai). Individo laisvei skiriama daug mažiau reikšmės. Daugelis našlių ir išsiskyrusių Indijos moterų, turinčių vaikų, nenori dar kartą ištekėti, net jei jų šeimos tam neprieštarauja. Nutarusios vienos auginti vaikus, nebetekėti ir nesinaudoti seksualiniais privalumais iš vyro, jos demonstruoja nepaprastą stiprybę ir ryžtą.

Toks savęs nesureikšminimas yra paremtas aiškiu suvokimu, kad šioje kultūroje pavojinga rizikuoti intymiai bendraujant su vyrais: tai gali kainuoti brangius santykius su artimaisiais ir ilgalaikę vaikų gerovę. Indijos moterų seksualinis alkis yra daug mažesnis už skausmą, kurį gali atnešti atskyrimas nuo vaikų ir šeimos.

Indijoje žmonės (ir vyrai, ir moterys), aukojantys savo interesus dėl kitų, yra daug labiau gerbiami nei tie, kurie rūpinasi savo malonumais, nekreipdami dėmesio į kitų poreikius. Savanoriškas savęs atsižadėjimas dėl aukštesnio tikslo ar kito žmogaus gerovės vis dar svarbus indų gyvenime. Pavyzdžiui, vyresnis brolis gali likti daug metų nevedęs, nes visą energiją ir laiką skiria jaunesniems broliams ir sesėms, rūpinasi, kad šie įsitvirtintų gyvenime. Jis sulaukia didžiulės pagarbos iš šeimos ir bendruomenės. Taip pat savo socialiniame rate yra gerbiamas po žmonos mirties dar kartą vesti atsisakęs vyras, siekiantis apsaugoti vaikus nuo nestabilumo ir rizikos, kuriuos gali atnešti pamotės pasirodymas.