"Nenoriu, kad manęs geistų - noriu, kad mane mylėtų!"

Nagi susivokime savo jausmuose. Kai kurias moteris žeidžia tai, jog vyras žiūri į jas kaip į "mėsos gabalą". Inteligentiška moteris supranta, kad gundydama vyrą šlaunimis arba krūtine ji nusileidžia iki "prostitutės lygio". "Prisivilioti vyrą krūtine pernelyg primityvu, - sako trisdešimt trejų metų Dovilė, vyresnioji mokslinė bendradarbė. - Jei moteris neturi nieko daugiau, tik gamtos jai duotas "kūniškas formas", jai belieka patraukti vyrus tokiu primityviu būdu".

Tuo pat metu Dovilė nemato ryšio tarp savo tokios pozicijos ir to, jog gyvena viena. "Gašlumas - tai dar ne meilė, - tęsia Dovilė. - Noriu, kad mylėtų mane pačią, o ne mano krūtinę". Panašią poziciją užima ir Silva, dvidešimt trejų metų išsiskyrusi studentė: "Tai, kad vyras man jaučia gyvuliškus jausmus, - mane žeidžia. Esu asmenybė, o ne kūnas, ir noriu, kad manyje matytų asmenybę".

Tačiau...

Meilės be geismo ("gašlumo", kaip išsireiškia Dovilė) nebūna. Dovilė ir Silva nemano, kad geismas gali būti meilės dalis: tad ar verta stebėtis, kad vyrai nuo jų bėga? Vyras jūsų nemylės, jei negeis. Bet ne kiekvienas vyras, kuris jūsų geidžia, jus myli - tas tiesa. Tad ir reikia kalbėti būtent apie tai, o ne drausti mylimam vyrui jūsų geisti!

Niekas iš jūsų nereikalauja, kad vienintelis dalykas, nulemiantis santykius su vyriškiu, būtų krūtinė. Bet jei esate nekvaila moteris (pripažįstanti, kad gyvenimas sudėtingesnis už jūsų "idealistines" schemas), neimsite slėpti tos krūtinės nuo vyro. Suprasite, kad tam tikra prasme jus mylinčiam vyrui vienareikšmiai bei būtini ir jūsų imlus protas, ir jūsų patraukli krūtinė. Protinga moteris (mokslinis laipsnis čia niekuo dėtas) neims priešpastatyti vieno kitam.