Prieš kelias savaites grįžęs namo užklupau vieną iš savo kambariokių dalyvaujančią orgijoje. Man pakako vien žvilgtelėti į kambaryje besisukančių kūnų išsidėstymą ir pozas, kad suprasčiau, kas tiksliai vyksta.
Galėjau supykti, kad ji atsivedė namo būrį nepažįstamųjų ir gėrė su jais, kol susilaikymas išėjo atostogų, o dalyviai nusirengė ir pradėjo glostyti vieni kitiems intymias vietas (čia įterpti neigiamą konotaciją). Galėjau būti įsiutusi, kad grįžusi namo pamačiau apsvaigusius vaikinus ir merginas, putojančius ir kunkuliuojančius seksualiniu susijaudinimu MANO bute.
Bet ne – nebuvau. Negalėjau būti. Ji paaiškino, kad jos svečiai nebuvo nepažįstamieji ir kad didžiąją dalį „intensyvių“ veiklų ji apribojo savo miegamajame. Jos svečiai laikėsi visų namų taisyklių. Kaip galėčiau ją barti už keletą nuoširdžių meilės žaidimų, jei ji nepažeidė mūsų bendrabutyje galiojančių susitarimų?
Prieš sąmoningai sutikdamas išbandyti monogaminius santykius, aš juokavau su savo kambariokais, kad mūsų butui padarytume teisingumą, jei prie įėjimo durų įrengtume seksualinį turniketą. Keletą metų mano kambariokai ir aš mėgavomės epikūrišku gyvenimo būdu, o mūsų butas dažnai tapdavo seksualine scena įdomiai besikeičiančių veikėjų trupei. Mums patiko išreikšti savo psichoseksualumą ir nebijojo su tuo susidurti. Mes save vadinome kekšėmis.
Taip, žinau. Kas šiais laikais nori būti vadinamas „kekše“? Pfff. Bet man kekšė – tai bet kas, kas turi jėgų gyventi vadovaudamasis įsitikinimu, kad seksas yra sveika ir būtina gyvenimo dalis, o malonumas yra naudingas. Ištvirkėlės tiki, kad bet kokia seksualinė patirtis, jei ji sąmoningai pasirinkta ir protingai įgyvendinta, gali turėti teigiamą įtaką asmenims ir jų bendruomenėms.
Žinoma (kaip jau minėjau anksčiau), kultūriniai požiūriai į žmogaus seksualumą iškreipė „ištvirkėlės“ įvaizdį ir jos priimtinumą, dažnai kaip nuodą naudojant Šventąjį Raštą, nuodėmę ir „moralinį neteisingumą“. Šiandien „ištvirkėlės“ dažnai laikomos seksualinėmis deviantėmis, priklausomomis nuo sekso, ir manoma, kad joms trūksta kokių nors psichosocialinių poreikių. Šiandienos „ištvirkėlė“ susiduria su audra patologizuojančių kliūčių, stengdamasi rasti paramą visuomenėje, kuri kritiškai vertina net ir normatyvią seksualumą. Vis dėlto, pakartodama Dossie Easton ir Catherine Liszt („The Ethical Slut“) žodžius, norėčiau suteikti balsą, akademinę paramą ir patikimumą šiam žmogui, kuris sparčiai artėja prie išnykimo. Štai keletas paplitusių mitų ir stereotipų:
1. Ilgalaikiai monogaminiai santykiai yra vieninteliai TIKRI ir SVEIKI santykiai
Monogamija kaip idėja yra palyginti nauja sąvoka žmonijos istorijoje ir išskiria mus iš kitų primatų. Nėra nieko, ko būtų galima pasiekti per monogamiją, ko nebūtų galima pasiekti be jos (pvz., santykiai, romantiškas prisirišimas, tėvystė ir pan.). Istorija parodė, kad „dviese“ ne visada yra sveikiausias idealas, o žiedas ant piršto nesukelia lytinių organų nervų blokados.
2. Seksualinis potraukis yra destruktyvi jėga
Tai savaime suprantama. Prisimenate Edeno sodą? Vyrai yra beviltiškai seksualiai ištvirkę, o moterys neša naštą juos kontroliuoti, būdamos tyros, nepatrauklios ir aseksualios. Seksualiai išprususi ir aktyvi moteris griauna šeimą, o tai, savo ruožtu, griauna civilizaciją. Tačiau drįstu lažintis, kad daug daugiau šeimų buvo sugriauta dėl skyrybų, susijusių su neištikimybe, nei dėl abipusiu sutikimu pagrįstos ne monogamijos.
3. Mylėti ką nors reiškia, kad galima kontroliuoti
Mylėti ką nors reiškia, kad galima kontroliuoti jo ar jos „Hoo-Hoo Dilly“ arba „Cha-Cha“: tokios teritorinės nesąmonės (ir ne, aš nekalbu apie juokingai seksą neigiančius eufemizmus) tikriausiai kyla iš noro suteikti kam nors saugumo jausmą, bet manau, kad NIEKAS neturi teisės ar pareigos kontroliuoti kitų seksualinį elgesį. Pavydas nėra nieko mielo, ir mane siutina, kad mūsų kultūra toleruoja psichotišką ir nebrandų elgesį, susijusį su seksualiniu pavydumu. Kokias žinutes mes perduodame apie santykius? Jei seksualinės patirtys yra VIENINTELIS dalykas, kuriuo nesidalijate su kitais žmonėmis už savo santykių ribų, ar tai reiškia, kad santykiai yra pagrįsti ir sukurti ant sekso pagrindo? Pavydas yra natūrali ir pagrįsta emocija, tačiau turėtume išmokti jį valdyti ir nukreipti sveikąja linkme.
4. Visi turėtų būti „pavergti meilės“
Mūsų kultūra mums sako, kad jei tikrai myli ką nors, niekada nesiginčiji, nesutinki, nesideri ar nedarai jokio kito darbo. Kitaip tariant, meilė turėtų ateiti lengvai ir natūraliai. Deja, daugelis, kurie tiki šiuo mitu, gali pajusti, kad jų meilė juos nuvylė kiekvieną kartą, kai susipyksta, turi aptarti kokį nors klausimą arba nepavyksta pasiekti seksualinės kulminacijos lytinių santykių metu. Jie taip pat gali laikyti nenormatyvų seksą (seksualines žaisleles, fantazijas ir net seksą už santykių ribų) kaip meilės kokybės trūkumo požymį. Tai tiesiog nėra tiesa.
Todėl siūlau štai ką: jei šiais metais norite šiek tiek atviriau pasidalinti savo seksualumu, tegul tai tampa pradžia ir paramos šaltiniu. Retai kada tikrą seksualinę laimę galime rasti savyje. Tik dalydamiesi savo seksualinėmis patirtimis su kitais, galime pradėti suprasti, kokį malonumą teikia fiziškai ir emociškai savimi pasitikinti seksualybė.
Autorius: © Nicholas Grosskopf
Vertimas: © 9s.lt
Įvertinkite straipsnį