Ištikimybės diržas (2 dalis)

Tačiau Renesanso laikais, pasikeitus sampratai apie moterį, skaistybės diržai jau nebebuvo tokie populiarūs. O vėlesniais laikais vyrus apjuosiančius moteris skaistybės diržais, net smerkdavo. Išliko XVIII amžiuje rašytas Modenos princesės Charlotte de Orleans laiškas tėvui, kuriame ji su nuoskauda rašė, jog vyrai, reikalaujantys, kad moteris nešiotų skaistybės diržą, yra egoistiški paranoikai. Princesė teigė, kad skaistybės diržas yra visų pasaulio nelaimių priežastis. Laiške ji pridūrė, jog jos pačios diržas yra aksominis, sutvirtintas metalu.

Istorinių šaltinių liudijimu, skaistybės diržas iš Italijos atkeliavo į Prancūziją. Ten žmogus, pavarde Jalado-Laforid sukūrė net naują modelį: sidabrinį, kiek siauresnių detalių, tik liemenį juosė platesnė juosta. Bet Prancūzijoje diržai nebuvo tokie populiarūs kaip Italijoje.

Paskutinį kartą skaistybės diržo naudą bandyta įrodyti 1848 metais. Daktaras J.Moodle knygoje "Skaistybės ir moralės išsaugojimo principai" įrodinėjo, kad toks diržas moterims iš tiesų reikalingas. 1910-aisiais spaudoje paminėtas paskutinis faktas, kai moteris buvo verčiama juo pasinaudoti.

Atrodo, kad XX a. antrojoje pusėje skaistybės diržus nešiojusių moterų nebūta.

Tačiau prieš keletą metų Palerma (Italija) prekybinė firma išleido į prekybos tinklą "naujovę": nekaltybės juostą. Ji pagaminta pagal viduramžių pavyzdį, išlikusį Venecijos muziejuje. Paskutinis "mados šauksmas" reklamuojamas taip: "Moterie! Prievartautojai tavęs tyko visur! Ginkis nuo agresijos visada – ar tai būtų tavo vyras, ar meilužis, ar visiškai svetimas vyriškis!"

O kai juosta nebereikalinga gynybai, firma rekomenduoja pakabinti ją ant sienos. "Gražiai išaustas senovinis daiktas, be abejonės, papuoš jūsų buto interjerą".

O gal verta ir mūsų firmoms apie tai pagalvoti?