Kas yra moteriškieji lytiniai organai?

Moteriškieji lyties organai (organa genitalia feminina) pritaikyti sėklai priimti ir užsimezgusiai gyvybei išnešioti. Išoriniams moteriškiems lyties organams priklauso lytinės lūpos, varputė ir makšties prieangis (kai kurie anatomai čia priskiria ir gaktą). Vidiniai moteriškieji lyties organai - tai kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis.

Lytinės lūpos (labium pudendum) - tai odos raukšlės, kurios supa lytinį plyšį. Subrendusios moters didžiosios lūpos - tai dvi plaukais apaugusios odos klostės, kuriose gausu riebalinio audinio, yra riebalų ir prakaito liaukų. Jos jungiasi priekyje ir užpakalyje, pridengia lytinį plyšį. Į priekį nuo didžiųjų lūpų gaktinės sąvaržos srityje esti riebalinio audinio "pagalvėlė", gausiai apaugusi plaukais. Tai - gaktinė pakyla. Jos plaukuotumas priklauso nuo paveldėtų veiksnių ir hormonų. Tarp didžiųjų lūpų esti mažesnės, panašios į gleivinę (rausvos ir drėgnos) susiglaudusios mažosios lūpos, kuriose nėra prakaito liaukų ir plaukų, bet gausu liaukučių, išskiriančių tam tikro kvapo ir sudėties sekretą. Virš varputės jos susijungia ir sudaro apyvarpę, o apačioje - varputės pavadėlį. Lytinių lūpų funkcija - apsauginė (šiek tiek sulaiko mikrobus, nešvarumus).

Makšties prieangis (vestibulum vaginae) - yra tarp mažųjų lūpų. Čia atsiveria makštis, o priešais ją - šlaplė. Makšties prieangio srityje yra sulig žirniu dvi didžiosios prieangio, arba Bartolinio liaukos. Erotinio sujaudinimo metu jos išskiria tam tikro sekreto, todėl varpa lengviau praeina pro lytinį plyšį ir juda makštyje (sumažėjus šio sekreto, lytinis aktas gali būti skausmingas). Prieangio gleivinėje apstu ir smulkių liaukučių, nuolat gaminančių specifinį sekretą. Lytiniais takais plintančios ligos dažnai pažeidžia prieangio liaukas (tai - bartolinitas), kartais jos gali supūliuoti. Iki pirmojo lytinio akto įėjimo į makštį dažniausiai pridengia mergystės plėvė (hymen), kuri paprastai plyšta per sueitį ir lieka įvairaus dydžio jos skiautelės. Ši plėvė taip pat atlieka šiokią tokią apsauginę funkciją. Jos pavadinimas kilo nuo graikų mitologinio personažo - vedybų dievo Hymeno. Ji supa įeigą į makštį, esti itin įvairi: žiedinė (įvairaus pločio), spurguota, akyta, arba jos gali ir visai nebūti. Retai ji esti aklina, tuomet atsiradus mėnesinėms, išskyros negali ištekėti lauk, dėl to ji operuojama. Dažnai mergystės plėvė plyšta ne per lytinį aktą (tai atsitinka aktyviai sportuojant, jodinėjant, važiuojant dviračiu), įkišant į makštį tamponus, įvairiai dirginant lyties organus. Daugelyje tautų ši plėvė siejama su merginos skaistybe nevisiškai tiksliai. Beje, mergystės plėvė neapsaugo nuo neštumo, nes išsiliejus spermai ant išorinių lytinių organų, galima pastoti (spermatozoidai gali prasiskverbti į makštį).

Varputė (clitoris)  ir du prieangio stormenys sudaryti iš erektiliojo audinio. Tai - akytkūniai, struktūriškai atitinkantys vyro varpą. Varputė netgi turi galvutę ir apyvarpę. Varputė itin jautri, čia gausu specialiųjų nervinių galūnėlių, dėl to ji - labai svarbi lytiniam sujaudinimui. Varpa, ar kitaip dirginant varputę, ji prisipildo krauju, išbrinksta, tampa itin jautri ir lytinis sujaudinimas pasiekia viršūnę - orgazmą. Kitos išorinių lytinių organų dalys taip pat jautrios erotiniam stimuliavimui, pavyzdžiui, lytinėse lūpose yra šiek tiek erektiliojo audinio, dėl to jos gali padidėti.

Makštis (vagina) - 6-10 cm ilgio suplotas vamzdelis, nuo makšties prieangio kylantis mažajame dubenėlyje į viršų ir šiek tiek atgal link gimdos kaklelio. Priekyje jos esti šlaplė, užpakalyje - tiesioji žarna. Makštis iš toliau apsupa gimdos kaklelio apatinę dalį, užpakalyje sudarydama gilesnį įdubimą - makšties skliautą, kuris talpina šiek tiek iš varpos išsiveržusios spermos. Priekinė ir užpakalinė makšties sienos susiglaudusios. Makšties siena susideda iš: gleivinės, raumeninio ir išorinio jungiamojo audinio dangalo ( juo suauga su aplinkiniais organais). Raumeninis dangalas storiausias, susideda iš vidinio žiedinio ir išorinio išilginio sluoksnio. Skersaruožiai (vališki) tarpvietės raumenys ties makštimi sudaro jos rauką. Per lytinį aktą pasiekus orgazmą, tarpvietės ir makšties bei mažojo dubens lygieji raumenys vališkai susitraukia, po to atsipalaiduoja. Jeigu moteris bijo lytinio akto, išsigandusi, susijaudinusi ar jaučia pasišlykštėjimą, makšties raumenys gali itin stipriai susitraukti (tai - vaginizmas). Tuomet lytinis aktas itin skausmingas. Tąsyk reikėtų konsultuotis su psichiatru, seksologu. Kartais makštis susitraukia taip stipriai, kad varpos neįmanoma ištraukti. Tada gelbsti tam tikri vaistai. Gleivinę dengia daugiasluoksnis plokščias epitelis. Jis sudaro žiedines raukšles ir makšties sienų raukšlių stulpus. Dėl to makštis gali pailgėti ir išsiplėsti per lytinį aktą, o ypač - per gimdymą. Gleivinėje esti juntamųjų nervinių galūnėlių (ypač priekinės sienos viduryje) ir liaukučių, nuolat gaminančių šiek tiek sekreto. Erotinio sujaudinimo metu į išorinius lytinius organus ir makštį priplūsta daugiau kraujo, tuomet gleivinės liaukos išskiria dar daugiau sekreto.