Prezervatyvai, ar galima apsieiti be jų?
Apie XIX a. vidurį, kai buvo atrastas gumos vulkanizacijos gavimo būdas iš kaučiuko medžio, prezervatyvas įgavo tą pavidalą, kuris atpažįstamas dabar. Pagaliau, pavirtęs lateksu „kandomas”, dabar padengiamas įvairias skaniais, saldžiais, gaivinančiais aromatais, dažomas ryškiaspalviais dažais ir puošiamas ūseliais, gėlytėmis, angeliukais su sparneliais… Visai kitas reikalas - sovietmečiu, kai prezervatyvas buvo gėdingai vadinamas „Gaminys Nr. 2″, kurį visuotinio deficito ir „blato” laikais tiesiog neįmanoma buvo nusipirkti. Niekas ir neieškojo jų. Juk tada buvo tvirtinama, kad sekso Sovietų Sąjungoje nėra. Bet kažkodėl iki šiol išliko frazė, kurią pats ne kartą esu girdėjęs: „Mylėtis su prezervatyvu - tai tas pats, kas uostyti gėles per dujokaukę.” Dabar prezervatyvų gamintojai tiesiog neriasi ši kailio norėdami įtikti vartotojams. Prezervatyvai, gaminami iš latekso ir pašaukti „skirti” ir saugoti vieną kūną nuo kito, tokie plonyčiai, kad susilieję kūnai jaučia tik seksualinių santykių aštrumą. Beje, geriausiais visais atžvilgiais laikomi tie prezervatyvai, kurie gaminami ne meilės mieste Prancūzijoje, o tie, kur „Made in Malaysia” ir kitose Pietvakarių Azijos šalyse - kaučiuko tėvynėje. Vis dėlto, jei jūs, miela Gitana, ar jūsų partneris jaučiate nemalonius pojūčius bendraudami per „gumelę”, žinokite, problema viena: prezervatyvas - sausas, nes nesuteptas! Žinoma, jei jaučiate alergiją nuo paties latekso, tada jums tektų ieškoti kitų apsisaugojimo būdų.