Šeimos planavimas Lietuvoje - lyg viduramžiais

Seksualinis gyvenimas

Lietuvą sukrėtusi nelaimė, kai spalio mėnesį po atlikto kriminalinio aborto vos nenumirė septyniolikmetė, politikus verčia susimąstyti, kad tai - valstybės abejingumo šiai problemai pasekmė.

"Kiek pas mus jaunimui yra suteikiama informacijos lytinio švietimo klausimais? Juk nėra parengtų jokių valstybinių programų, kaip jaunimas turėtų elgtis, kai pradeda lytinį gyvenimą. Iš viso šalyje nėra bendros reprodukcinės ir lytinės sveikatos politikos, nėra jokios strategijos, kaip mažinti abortų skaičių", - piktinasi Šeimos planavimo asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.

Ji kartu su parlamentare Aušrine Marija Pavilionienė siūlo, kad moterims ir merginoms iš mažas pajamas gaunančių šeimų abortai būtų daromi nemokamai, o jaunimui nemokamai būtų skiriamos kontraceptinės priemonės.

Tiesa, šis siūlymas anaiptol nėra naujas. Tačiau kadangi Seimas vis dar nepriima seniai parengto Reprodukcinės sveikatos įstatymo, nėra kur "prisegti" ir jo pataisų.

Nedalins į kairę ir į dešinę

"Atrodo, kad visi ir taip viską žino, apie ką čia dar ir kalbėti. Bet juk kasmet gimsta vis nauji žmonės, jie užauga. Jei vaikui tėvai laiku nepaaiškina, kokie turėtų būti saugūs lytiniai santykiai, - kuo viskas baigiasi, parodė septyniolikmetės pavyzdys. O kiek yra vaikų, kurie iš viso neturi tėvų", - pasakojo E. Kuliešytė.

Pasak jos, tikrai neplanuojama pradėti dalinti prezervatyvus į kairę ir į dešinę. Tiesiog turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią mažas pajamas turinčiose šeimose gyvenantys paaugliai turėtų galimybę gauti nemokamų kontracepcinių priemonių.

"Prezervatyvai yra pigiausia apsisaugojimo priemonė, bet atlikti tyrimai parodė, kad juos daugiausia naudoja žmonės, gyvenantys šeimose, kuriose vienam jos nariui tenka 600 litų šeimos pajamų. Tikrai ne visi paaugliai gali sau tai leisti. Yra ir psichologinis momentas - ne kiekvienas vaikas, paprašęs iš tėvų pinigų kontraceptinėms priemonėms, jų gaus. Tada jis tiesiog apsieis be jų", - pastebėjo E. Kuliešytė.

Ankstesni siūlymai sugniuždyti

Panašių siūlymų mūsų šalyje jau būta, tačiau visuomenės ir Bažnyčios pasipriešinimas juos pasmerkdavo.

Pavyzdžiui, 2004 metais buvo sustabdytas Jungtinių Tautų projekto "Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje" įgyvendinimas. Tuomet buvo siūloma dalinti jaunimui prezervatyvus nemokamai. Bet moksleivių tėvai ir dvasininkai pasipiktino šiuo projektu ir jis nebuvo įgyvendintas.

Tai, kad Lietuvoje abortų daroma keliskart daugiau nei kitose Europos šalyse, anot specialistų, lemia ne tik prastesnė ekonominė situacija, bet ir menkos jaunimo žinios apie kontracepciją. Specialios apklausos rodo, kad kai kurie jaunuoliai galvoja, jog abortas ir yra viena iš kontracepcijos priemonių.

Kitose šalyse vyrauja dar kitoks požiūris į lytinį vaikų auklėjimą: pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje moksleiviams kaip viena iš apsisaugojimo priemonių siūlomas oralinis seksas, Švedijoje jaunimas iki 18 metų gali gauti prezervatyvus nemokamai. Tuo tarpu Lietuvoje tebevyrauja nuomonė, kad kalbėti su paaugliais apie seksą - tai tolygu skatinimui ištvirkauti.

"Pasakyti jaunam žmogui, kad sekso nereikia, turbūt tas pats, kas pasakyti "nustok valgyti", - replikavo parlamentarė Birutė Vėsaitė.

Politikai bijo?

Prieš metus Bažnyčios tarnai palaikė parlamentaro Valdemaro Tomaševskio siūlymą apskritai uždrausti Lietuvoje abortus, bet Seimas jo svarstyti neišdrįso.

"Abortams ir kontracepcijai turi būti pasakyta "ne", - tuomet "Vakarų ekspresui" sakė vienas dvasininkas ir patikino, kad ši Bažnyčios pozicija nesikeis.

A. M. Pavilionienė įsitikinusi, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas, kuris saugotų vyro ir moters lytinę sveikatą, rūpintųsi gimstamumu, lytiniu švietimu ir kt. Lietuvoje ir nepriimamas todėl, kad bijoma Bažnyčios bei neišprususių rinkėjų.

"Bažnyčia iki šiol nepripažįsta moters teisės rinktis ir verčia ją gimdyti tiek kartų, kiek nori vyras. Šis įstatymas nepriimamas todėl, kad kai kuriems Seimo nariams valdžios kėdė yra svarbesnė už moterų sveikatą ir moterų gyvenimą. Mes apie tai ir kalbame, nes tikime, kad Lietuva išsivaduos iš atsilikimo ir kada nors šis įstatymas bus priimtas. Jau geriau suteikti merginoms galimybę nemokamai darytis abortą nei skaičiuoti nužudytus naujagimius ir pamestinukus", - "Vakarų ekspresui" komentavo A. M. Pavilionienė.

E. Kuliešytė siūlo visiems parlamentarams dar kartą pasižiūrėti į Konstitucija.

"Konstitucijoje rašoma, kad mūsų šalyje Bažnyčia yra atskira nuo valstybės ir negali jai daryti jokios įtakos. Tegul valdininkai pasisako, kad juos dvasininkai spaudė, neleido priimti vieno ar kito įstatymo. Jei valstybė pasiduoda Bažnyčios spaudimui ir nesilaiko Konstitucijos, gal ją reikia paduoti į teismą?" - svarstė E. Kuliešytė.

Blogiau tik Lenkijoje

Be to, anot A. M. Pavilionienės, Lietuva, delsdama priimti šį įstatymą, laužo tarptautinius įsipareigojimus.

Apie tai dar šių metų pradžioje kalbėjo ir parlamentarė Birutė Vėsaitė. Ji pabrėžė, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas skatina Lietuvą padėti moterims sustiprinti šeimos planavimą ir pradėti įgyvendinti lytinio švietimo programas Lietuvoje.

Apsilankiusi Europos Parlamente vykusiuose klausymuose, kurių metu buvo pristatytas tyrimas dėl seksualinės sveikatos situacijos naujosiose bendrijos narėse, B. Vėsaitė akcentavo, kad Rytų Europoje dėl religinio fundamentalizmo ir konservatyvių jėgų stiprėjimo seksualinės sveikatos situacija keičiasi į blogąją pusę. Anot jos, galima "pasiguosti" nebent tuo, kad Lenkijoje situacija dar blogesnė.

"Tyrimas parodė, kad Lietuvoje daugiau kaip 25 moterys iš 1000 vaisingumą kontroliuoja abortais, o tai yra 3 kartus daugiau nei Šiaurės šalyse. Tokius skaičius lemia tai, jog nemaža dalis skurdžiai gyvenančių moterų negali nusipirkti kontraceptinių priemonių. Paskaičiavau, kad kontraceptinių tablečių kaina metams siekia 234 litus, o abortas kainuoja nuo 68 litų", - sakė B. Vėsaitė.

Tiesa, statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja - 2005 metais Lietuvoje atlikta per 9,9 tūkst., 2004 m. - per 10 tūkst., 2003 m. - per 11 tūkst. dirbtinių abortų.

Tačiau nėra jokios statistikos, kiek moterų šalyje pasirenka kriminalinius abortus, o kad tokių atvejų esama, paliudijo septyniolikmetės Širvintų rajono gyventojos atvejis.

Naivios kaimo mergaitės istorija

Žinia, spalio 30 dieną į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas buvo atvežta kritinės būklės septyniolikmetė mergina iš Širvintų rajono. Išsiaiškinta, kad po atlikto kriminalinio aborto jai buvo pažeisti vidaus organai.

Įtariama, kad abortą merginai darė Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro akušerė-ginekologė. Ji prisipažino dariusi abortą, tačiau nesutinka, kad jos veiksmai buvo neteisėti. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Merginos artimieji pasakojo, kad graži ir naivi kaimo mergaitė buvo įsimylėjusi miestietį, kuris esą ją nuskriaudė. Manoma, kad į medikus ji kreipėsi per vėlai - 14 nėštumo savaitę, tad legaliai niekas nebesiėmė jai atlikti aborto.

Lietuvoje abortą galima daryti iki 12 nėštumo savaitės, vėliau tai jau vertinama kaip nusikalstama veikla.

Laimei, šį sykį merginos gyvybė buvo išgelbėta, tačiau medikai nesiima prognozuoti, kokių pasekmių ateityje jos sveikatai turės šis liūdnas įvykis.