Ką vyras daro, kai nori, tačiau neturi su kuo mylėtis?

Sveiki, norėčiau pasiteirauti, ar gali būti taip, kad vyrui nereikia sekso? Nejaugi tai galima užpildyti kažkuo kitu, pvz. darbu, kompiuteriu? Ką vyras daro, kai nori, tačiau neturi su kuo mylėtis? Masturbuojasi? O jei yra su kuo, bet vis tiek nieko nedaro? Gal tai jau rimta? Gal negali? Paklausti jo paties nedrįstu, bijau įžeisti.

Pagarbiai, N.

Sveika, N.

Suprantu Tavo susirūpinimą jūsų seksualiniu gyvenimu. Tai pakankamai svarbus šeimyninio gyvenimo aspektas. Ar gali vyrui seksą pakeisti darbas, kompiuteris? Žinoma, visiškai pakeisti vargu, ar gali. Bet tiek vienas, tiek kitas gali taip nuvarginti, kad net mintis apie seksą nekyla, nebekalbant jau apie kitus galinčius pakilti dalykus 🙂 Vyrai juk irgi žmonės, ir visiškai natūralu, kad pavargsta. O pavargęs vyras yra tik pavargęs vyras, o ne tas, kuris nori mylėtis. Jaunystėj gal ne tiek tai svarbu, nes gamtos taip surėdyta, kad kol vyras jaunas, jis privalo atlikti reproduktoriaus (giminės tęsėjo) funkcijas beveik bet kokiomis sąlygomis. Vėliau vyro gyvenime svarbūs pasidaro jau ne tiek lytiniai santykiai, kiek kiti dalykai: prestižas, darbas, draugai ir t.t. Tad visai natūralu, kad lytinis potraukis sumažėja.
O kai nėra su kuo mylėtis, tai paprastai vyrai ir nesimyli 🙂 Masturbacija kartais gali pagelbėti, bet aišku tikro mylėjimosi ji neatstos.

Yra begalė priežasčių, dėl kurių sumažėja vyrų seksualinis aktyvumas. Tai jau mano minėti nuovargis, amžius. Savo neigiamą įtaką gali turėti įvairiausios somatinės ligos, įvairūs medikamentai, depresija, stresas, rūpesčiai. Viena pagrindinių priežasčių dažnai būna pašliję sutuoktinių santykiai, neišreikštas pyktis ir nepasitenkinimas partnere dėl įvairiausių priežasčių, susikaupusios nuoskaudos. Seksas gali būti ir kaip poveikio partnerei priemonė.

Taigi priežasčių gali būti begalė, ir vargu, ar mes čia galėtume nuspręsti, kuri yra pagrindinė. Mano galva, geriausiai būtų tai aptarti su vyru. Žinoma, tam tikra rizika yra, kad jis gali įsižeisti. Vyrai paprastai labai jautrūs tokioms temoms. Bet manau nei vienas vyras neįsižeis, jei jo partnerė pasidalins su juo savo susirūpinimu, kalbės apie tai, jog ją neramina tai, kad jie vis rečiau mylisi, apie tai, kad jai trūksta intymumo. Kai mes kalbam apie tai, kas mums skauda, kas neramina, paprastai mūsų pašnekovai neranda reikalo dėl to įsižeisti. Ir priešingai, jei užsipuolam kitą kaltinimais, priekaištais, tikimybė, kad jis įsižeis labai smarkiai išauga. Žinau, nėra paprasta kalbėti apie savo jausmus. Bet verta.

Sėkmes, N.

Arvydas