Ką daryti merginai, jeigu tvirkina pusbrolis?

Jeigu jus tvirkina jūsų pusbrolis, tai yra labai sunki ir skausminga situacija. Svarbiausia žinoti, kad jūs nesate kalta (-as) ir nusipelnėte pagalbos. Tai nėra jūsų kaltė, kad taip nutinka, ir niekada neturėtumėte jaustis gėda ar kaltė dėl to, kas įvyko.

Ši situacija reikalauja skubios ir rimtos pagalbos. Nepalikite šio išbandymo vieni (-a). Yra žmonių, kurie nori jums padėti ir apsaugoti jus nuo tolesnio smurto.

Kur kreiptis pagalbos?

Yra daug organizacijų ir žmonių, kurie gali suteikti jums paramą ir pagalbą. Nesivaržykite kreiptis į bet kurį iš šių šaltinių:

• Vaikų teisių apsaugos tarnyba: Jie yra skirti apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos. Jie gali jums suteikti pagalbą, patarimus ir apsaugoti jus nuo tolesnio pavojaus.
• Policija: Jeigu jaučiatės pavojuje, nedelsdami kreipkitės į policiją. Jie gali suimti jūsų pusbrolį ir apsaugoti jus nuo tolesnio smurto.
• Krizės centras: Krizės centrai siūlo anoniminę ir konfidencialią pagalbą aukoms. Jie gali jums suteikti emocinę paramą, patarimus ir pagalbą ieškant teisinės pagalbos.
• Pasitikėjimo telefonai: Daugelis šalių turi pasitikėjimo telefonus, skirtus smurto aukoms. Šie telefonai veikia anonimiškai ir gali suteikti jums skubią pagalbą ir paramą.
• Artimieji ir draugai: Pasikalbėkite su patikimu artimuoju ar draugu. Jų parama gali būti labai svarbi jums šiuo sunkiu metu.
• Psichologas ar psichoterapeutas: Profesionali pagalba gali padėti jums apdoroti patirtį ir susitaikyti su įvykiais.

Ką daryti iš karto?

Jeigu jūs patiriate seksualinę prievartą, svarbu imtis veiksmų, kad apsaugotumėte save. Tai gali apimti:

• Susisiekti su patikimu suaugusiuoju: Pasikalbėkite su tėvais, mokytojais, kitais giminaičiais ar draugais, kuriems pasitikite.
• Išsaugoti įrodymus: Jeigu įmanoma, stenkitės išsaugoti įrodymus, kurie gali padėti įrodyti prievartą.
• Neskalbkite drabužių: Neskalbkite drabužių, kuriuos vilkėjote įvykio metu, nes tai gali sunaikinti svarbius įrodymus.
• Kreipkitės pagalbos į specialistus: Susisiekite su vaikų teisių apsaugos tarnyba, policija ar krizės centru.

Atminkite, kad jūs nesate kalta (-as). Jūs nusipelnėte pagalbos ir apsaugos. Nesivaržykite kreiptis pagalbos į specialistus ir žmones, kuriems pasitikite.

Viršutinis paveikslėlis: © Eric Ward