(Ne) Pavojingi ryšiai

Ar jūs esate vienos nakties meilės nuotykių mėgėja? Netikiu. Manau, vienkartiniai pasimylėjimai – vyrų prerogatyva. Jie po to nesigraužia ir nenori tęsinio. O moteris... Ji jaučiasi arba puolusi, arba įsimylėjusi. Arba viskas kartu. Pavydi visoms, kurias vėliau pastebi vienkartinio meilužio draugijoje. Ir vis dėlto... Žmonės taip dažnai pasimyli su nepažįstamaisiais... Nieko čia blogo nėra. Ar aš klystu?

„Koks malonumas atsibusti su nepažįstamu žmogumi, kuris su idiotiška nuostaba žvelgia į tavo išskydusį makiažą? – sako viena pašnekovių. – Jo veido išraiška tokia, lyg iš vakaro būtų atsigulęs į gražuolės princesės, kuri rytą virto ragana, lovą... Paskui nejaukioje tyloje jūs geriate kavą, bandote būti mandagūs ir išsiskiriate, žadėdami „susiskambinti". Nors ir jam, ir jums visiškai aišku, kad lapelis su telefono numeriu skrenda į šiukšliadėžę vos išėjus į laiptinę. Po mėnesio atsitiktinai susitikę mieste geriausiu atveju pasisveikindami nežymiai linktelite vienas kitam. Aišku, aš pažįstu žmonių, kuriems vienos nakties nuotykis dovanojo rimtus santykius visam gyvenimui. Žinau ir tokių, kurie dėl impulsyvių glamonių susilaukė rimtų nemalonumų. Šiais AIDS laikais propaguoti lengvabūdiškus ryšius yra absoliučiai kvaila." Kategoriška nuomonė, ar ne?

Atsitiktiniu meilės nuotykis vadinamas turbūt todėl, kad nutinka netikėtai – bet kur, bet kam... Bet kam? Štai su pastaruoju teiginiu nenorėčiau sutikti. Atsitiktiniam nuotykiui reikia pribręsti. Prieš tai būna svajonės, fantazijos ir troškimai. Kartais – knyginiai ir internetiniai meilės romanai, pažinčių skelbimų puslapiai. Bet visa tai taip nyku, vulgaru arba sentimentalu – be to, netikra. Kai žmogus tai įsisąmonina, ateina laikas ir nuotykiui. Ak, tie lengvabūdiški ryšiai! Trumpalaikės glamonės gali būti visokios: aistringos, vulgarios, nevykusios, juokingos, dramatiškos...

Vienas pažįstamas pasakojo: „Kavinėje mano draugas „nukabino" moterį. Ji buvo sena ir, švelniai tariant, nelabai simpatiška. Bet tą dieną jis buvo patyręs didelį stresą, jam reikėjo atsipalaiduoti. Jau gerokai įkaušęs, jis glaudė prie savęs naująją draugę ir, palinkęs prie mano ausies, pašnibždomis vis pasitikslindavo: „Klausyk, bet ji visai nieko, ar ne?" Nenorėdamas gadinti jam vakaro, pritariamai linksėjau galvą. Rytą jie abu sėdėjo mano virtuvėje ir su tokia skausminga neviltimi žvelgė vienas į kitą... Prisiekiau sau daugiau niekada taip kvailai nemeluoti".

Taigi blyški ryto šviesa nutrina naktinį blizgesį, euforijos rūkas išsisklaido. „Jis išeina, atsisveikinęs dėkingu bučiniu, žada paskambinti. Pirmąją dienos pusę skraidau kaip ant sparnų. Vėliau jaučiuosi vis blogiau ir blogiau, kol pradedu manyti, kad esu tikras mėšlas..." – sako vieno kino filmo herojė. Bet ar taip svarbu, kas bus vėliau? Ar turime galvoti apie mirtį ir ligas, kol esame jauni, sveiki ir gražūs?

Ligita: „Tai įvyko turistinės kelionės metu. Prahos grožis, kelios taurės šampano, neblogas viešbutis ir visiškas užsimiršimas. Ačiū Dievui, tas vyras buvo ne iš Lietuvos. Stovėjome kambaryje prie lango, ir staiga pajutau, kad skrendu. O ne – pasirodė, tai jis taip švelniai pakėlė mane ant rankų, kaip nė vienas iki tol. Tai nutiko gūdžiais sovietiniais laikais, bet šį „vienos nakties romaną" iki šiol prisimenu. Niekad nepasakojau apie jį vyrui, bet nesijaučiu nusikaltusi. Argi neturėjau teisės į kelias laimės akimirkas?"

Tikrai, jei jau tai atsitinka, gal protingiausia – niekam nepasakoti apie saldžiąsias akimirkas?

Akvilė: „Niekada po atsitiktinių santykių nesijaučiu suvedžiota, pamesta auka. Kita vertus, nesimyliu su vyrais dėl pinigų ar karjeros. Ne iš vieno teko girdėti, jog esu nesuvaldoma, nepažabojama. Sako: prieinama, o kartu – nepasiekiama. Tai, žinoma, guodžia, nes būti „pereinamąja gairele" neturiu nė menkiausio noro. Nesuvokiu, kokiu būdu kai kurios moterys tokiomis tampa. Gal tai minkštakūnės būtybės, visai be charakterio? O aš renkuosi pati. Atstūmiau daugybę vyrų, nors, kai kurių žmonių požiūriu, esu lengvabūdė. Bet žinau savo vertę. Nenoriu „pirkti katės maiše". Juk liaudies išmintis sako: „Netekėk už vyro, kol nematei jo nuogo, girto ir be pinigų".

Istorija nutyli, kiek vyrų „nešioja ragus" ar kiek moterų verkia naktimis, nes jaučiasi išduotos. Gal jiems iš tiesų trūksta blaivaus, racionalaus požiūrio į realybę? Bet seksualine revoliucija žavisi toli gražu ne visi. Romantiškos, vienintelės meilės ilgesys gyvena net užkietėjusių lovelasų širdyse. Nors ją surasti galbūt galima tik klystant?

Iveta: „Viename vakarėlyje kaip paprastai susipykau su vyru. Apsiverkiau, o po to pamaniau: kodėl turiu kęsti nesibaigiančias jo pavydo scenas? Gal imsiu ir „pateisinsiu" jo pasitikėjimą – iš tikrųjų tapsiu neištikima, jei jau esu tuo kaltinama. Su vienu simpatišku vaikinu nuslinkome į palėpę. Ten radome dvi viengules medines lovas, kurias mikliai sustūmėme „į krūvą". Atsigulėme ir ėmėme glamonėtis. Kai iš pradžių kiek drovi aistra virto laukine, ir mes pasijutome erotinio filmo herojai, staiga kraupiai girgždėdamos lovos išsiskyrė... Atsidūrėme ant grindų. Negana to, apakę nuo geidulio, nepastebėjome, kad jau rytas, tad netikėtai suskambę bažnyčios varpai mūsų nuodėmingam ryšiui suteikė apokaliptinį atspalvį. Pasijutau klaikiai. Vėliau, kamuojama sąžinės priekaištų, bandžiau viską papasakoti vyrui. Žinoma, baisiai jį įskaudinau ir likau nesuprasta".

„Taip įsijautėme, kad ji kojomis netyčia išspyrė priekinį automobilio stiklą." „Ji griebė už rankinio stabdžio, ir mes įvažiavome į upę"... Yra žmonių, kurie gali papasakoti aibę panašių istorijų. Sakote, vulgaru? Apie tai prie alaus bokalo kalba tik įkaušę vyrai? Vienkartiniai nuotykiai – tikrai viena neišsenkamų jų pokalbių temų. Moterys tokiose istorijose dominuoja kaip trofėjus, kurį užkariavus galima lengvai pasityčioti. O ką? Argi vienos nakties mylimoji gali reikalauti pagarbos?

Ciniškas moteriškų kūno dalių ir anatomijos aptarinėjimas – viena priežasčių, kodėl kai kurios dailiosios lyties atstovės nesiryžta meilės avantiūrai, ypač su vyrais iš jų namo, rajono, darbovietės ar kitos artimos aplinkos.

„Nemanau, kad moteris – vienkartinių ryšių auka, pažeidžiamesnė už vyrą būtybė. Labai smagu žinoti, kad vyriškis, patyręs nuodėmės saldumą, ir vėl tavęs trokšta, o tu imi ir apsimeti, kad jo paprasčiausiai nepažįsti," – sako Daiva. „Išeidama iš atsitiktinio sugulovo buto, pavagiu kokį nors intymų, jam priklausantį daiktą, kurį vėliau nusiunčiu žmonai," – pareiškia kita pašnekovė. „Vieną atsitiktinį partnerį priverčiau mano vardu perrašyti akcijas," – prisipažįsta trečioji. Tiesiog nekaltos avytės, ar ne?

Tačiau egzistuoja dar vienas – ne ciniškas, bet ir ne romantiškas – veikiau blaivus požiūris į atsitiktines glamones.

„Jau keleri metai esu ištikima vienam – savo – vyrui, – pasakoja trisdešimtmetė Gabrielė. – Tačiau iki vedybų gyvenau visai kitaip. Vadinamieji meilės nuotykiai nebūdavo ypatingi nei laiko, nei vietos atžvilgiu – atsitiktiniai susitikimai vakarėliuose, klubuose. Mane skatino elementarus smalsumas. Jei vyras pasirodydavo patrauklus, neatsisakydavau artimesnės pažinties. Manau, kad yra moterų, kurioms seksas svarbus dėl paties sekso. Jos paprasčiausiai ieško partnerio, kuris patenkintų. Jei žmonės vienas kitam tinka seksualiai, pajunta artumą, dažniausiai dar kartą susitinka."

„Niekados neprasidedu su „tamsuoliais", – pareiškia Martyna. – Jei sudaryčiau sąrašą vyrų, su kuriais esu bendravusi intymiai, pasirodytų, kad jie užima ne pačias žemiausias pareigas: universiteto dėstytojai, Seimo nariai, verslininkai. Šviesios, inteligentiškos, jautrios asmenybės. Nesigulu su vyru aklai, nepasidomėjusi jo elgesiu, manieromis, protu. Gal todėl „vienos nakties nuotykis" man padovanojo vyrą, su kuriuo jau auginame du vaikus. Iš pradžių susitikinėjome priešokiais, kas du ar trys mėnesiai. Aš turėjau kitų, jis turbūt irgi. Vėliau atsirado ypatingas artumas, prisirišimas. Seksualinis laisvumas padėjo man susirasti tinkamą žmogų."

„Kai mano pirmoji meilė, su kuriuo praradau nekaltybę, leido suprasti, kad nenori susieti savo gyvenimo su manuoju, suvokiau: nesu iš tų moterų, kurios žudosi dėl nepavykusio romano, – prisimena Kristina. – Aš jauna, patraukli, kodėl negaliu apsisukti ant kulno ir eiti toliau? Pamiršau visus skrupulus. Dėl to tik džiaugiuosi, nes žinau nemažai pavyzdžių, kai moterys išteka už pirmo sutiktojo – vėliau, deja, pasirodo, kad jis ne paskutinis. Mano nuostata tokia: geriau lengvabūdiškų ryšių žavesį išbandyti iki rimtų santykių, o paskui gyventi su tuo, kuris tau tikrai tinka. Liaudiškai tariant, merginoms taip pat reikia „išsilakstyti."

„Iki devyniolikos metų buvau Vienintelės meilės vėliavnešė, – kalba Sandra. – Suvokimas, kad seksas ne su vienu vyru suteikia gyvenimo patirties, atėjo vėliau. Tas patyrimas mano vedybiniame gyvenime šiandien padeda ne tik laisviau jaustis, bet ir improvizuoti, eksperimentuoti, neįklimpti į rutiną."