Sutuoktinių lytinio gyvenimo psichohigiena

Sveikas ir laimingas vedybinis gyvenimas priklauso nuo daugelio biologinių, psichologinių, ekonominių ir kitokių faktorių. Nuo sutuoktinių lytinio gyvenimo daug priklauso šeimos tvirtumas ir laimė. Negalintys turėti normalių lytinių santykių arba negebantys organizuoti lytinio gyvenimo sutuoktiniai kartais išsiskiria arba suserga. Tačiau tai dar nereiškia, kad svarbiausia tvirto vedybinio gyvenimo ir net pačių vedybų sąlyga reikia laikyti tik atitikimą sekso požiūriu. Žmogus nuolat jaučia lytinį poreikį, atsiradusį lytinio brendimo metu ir išliekantį iki vėlyvo amžiaus. Lytinių santykių laiką ir dažnumą nusistato pats žmogus ir atsako už savo seksualinį elgesį (suprantama, jei jis psichofiziškai sveikas). Kad lytinis suartėjimas moteriai galėtų suteikti džiaugsmo, ją turi sieti su vyru meilės ir draugystės jausmai, ji turi pasitikėti, žavėtis juo ir t.t. Tik tada jos organizmas visai normaliai reaguos į seksualinio pobūdžio dirgiklius, tik tada ji, tenkindama lytinį potraukį, pajus tikrą lytinio suartėjimo malonumą.

Paprastai geismas ir noras lytiškai suartėti moteriai atsiranda tada, kai ji pamilsta vyrą. Kuo labiau jį myli, tuo labiau nori lytiškai su juo suartėti. Ištekėjusiai be meilės, dėl kokių nors kitokių sumetimų ir apskritai vyro nemylinčiai moteriai išblėsta geismas, noras lytiškai suartėti su juo. Mylinti vyrą ir pasitikinti juo moteris ir lytiškai santykiaudama jaučia malonumą bei pasitenkinimą. Baigiantis santykiams, ji pasiekia orgazmą, o po to dar ilgai prisimena lytinį suartėjimą su mylimu vyru ir jaučia pasitenkinimą. Meilės jausmo įtaką vyrų lytiniam aktyvumui yra ne tokia stipri, kaip moterų, bet pakankamai ryški. Su mylima moterimi vyras stipriau geidžia suartėti negu su nemylima. Be to, jis dažniau su ja atlieka lytinius santykius ir susijaudina vos ją pamatęs ar išgirdęs. Jauni vyrai paprastai mieliau lytiškai santykiauja su įvairiomis moterimis ir jaučia pasitenkinimą. Tai ypač būdinga nepatyrusiems jaunuoliams, kuriems lytiniai santykiai su moterimi yra lyg ir įsiskverbimas į paslaptingą pasaulį ir galimybė patirti naują malonumą.

Nieko nėra amžino, viskas praeina. Ypač gali greit nusibosti lytinio gyvenimo kasdienybė. Jei aplinkybės, sąlygos, kuriose santykiaujama, na ir pačių santykių pobūdis ilgą laiką nesikeičia, lytinis pasitenkinimas gali būti ne toks stiprus. Dėl to atsiranda pavojinga situacija – sutuoktiniai pradeda ieškoti naujų įspūdžių, kažko nauja, ir erotiniai tikslai gali būti nukreipti į kitus asmenis. Taigi reikia stengtis, kad lytinis gyvenimas nenublanktų, paįvairinti jį, suprantama, tam tikrose ribose, kad jis neįgautų groteskinių formų. Jei sutuoktiniai norės, tai ras savo lytiniame gyvenime naujų anksčiau nepatirtų pojūčių bei įspūdžių, ir dėl to lytiniai santykiai jiems bus malonūs bei laukiami.

Kalbant apie sutuoktinių lytinį gyvenimą, galima pasakyti, kad jo reikšmė vyrui ir moteriai yra skirtinga. Dauguma vedusių vyrų jaučia poreikį patenkinti savo lytinį jausmą. Labai retai sutiksi vyrą, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali vedybiniame gyvenime apsieiti be lytinių santykių. Matyt, vyras labiau geidžia suartėti su žmona dėl to, kad jo organizmas seksualiniu požiūriu yra aktyvesnis. Jaunų vyrų poreikis lytiškai santykiauti yra toks didelis, kad jie negali įsivaizduoti santuokos be lytinio jausmo patenkinimo. Todėl moterys, kurios negali patenkinti jų geidulių, pavyzdžiui, dėl kokių nors lytinės sferos vystymosi trūkumų ar sutrikimų, paprastai nelaikomos tinkamomis kandidatėmis į žmonas. Tik išimtiniais atvejais jaunas, sveikas, jaučiantis lytinio gyvenimo poreikį vyras sutinka vesti moterį, iš anksto žinodamas, kad ji negalės turėti su juo lytinių santykių (yra patyrusi kokią nors traumą ar operuota). Moterys kiek kitaip vertina sutuoktinių lytinį gyvenimą. Nors dauguma moterų teikia tam tikrą reikšmę sutuoktinių lytiniam gyvenimui, nemaža jų mano, kad tai nėra būtinas laimės ir tvirto vedybinio gyvenimo faktorius. Kadangi moterų organizmas lytiniu požiūriu ne toks aktyvus kaip vyro, tam tikras moterų procentas gali be ypatingų komplikacijų visiškai atsisakyti lytinio gyvenimo. Šiuo požiūriu jaunas moteris galima suskirstyti į tris grupes:

1) jaučiančias lytinį poreikį ir neįsivaizduojančias vedybų be lytinio gyvenimo;

2) geidžiančias patenkinti lytinį poreikį, bet nelaikančias jo būtiniausia problema;

3) silpniausiai jaučiančias lytinio gyvenimo poreikį ir praktiškai jam abejingas.

Vyrams būdinga didelis seksualinis aktyvumas. Tai paaiškina iš dalies tuo, kad į vyro lytinį potraukį kartu su psichiniu komponentu dar įeina daug stipresnis negu moterų fizinis komponentas, kuris priklauso nuo įtampos lytinių organų srityje. Žmogaus kūno paviršiuje yra ypač jautrių vietų, prie kurių prisilietus pažadinamas lytinis jausmas. Jauni sutuoktiniai turėtų žinoti, kur žmogaus kūne išsidėsčiusios erogeninės zonos. Tai labai svarbu normaliems jų lytiniams santykiams. Lytinis potraukis gali būti įvairaus stiprumo. Tačiau labiausiai aktyvumas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Amerikietis mokslininkas Kinsis, ištyręs kelis tūkstančius vyrų, nustatė, kad vedę vyrai nuo 21 iki 25 metų lytinius santykius vidutiniškai turi tris kartus per savaitę, 25-35 metų vyrai – du kartus per savaitę, o apie 45 metų – vieną kartą per savaitę. Analogiškai lytinio potraukio stiprumas priklauso nuo santuokos trukmės. Slenkant metams, sutuoktinių lytiniai santykiai retėja. Pirmaisiais bendro gyvenimo metais sutuoktiniai, būdami pakankamai jauni, gali santykiauti po 2-3 kartus per naktį. Moterų lytinis aktyvumas paprastai esti mažesnis. Mat jų lytinio potraukio fizinis komponentas ne toks stiprus, kaip vyrų. Vyras paprastai labai greitai lytiškai susijaudina, kai jį padirgina partnerė. Kartais užtenka tik mylimai moteriai ištarti žodį, negatyvumo laipsnis priklauso nuo vyrą su moterimi siejančių jausmų stiprumo. Atliekant sekso santykius su mylima, gerbiama ir žavinga moterimi, galimos neigiamos emocijos esti labai silpnos. Paprastai vyrai jaučia tik pasitenkinimą ir malonų nuovargį. Po santykių su nemylima moterimi neigiamos emocijos gali taip sustiprėti, kad vyras ne tik daugiau nenorės su ja atlikti bet kokius seksualinius veiksmus, bet tiesiog bjaurėsis partnere. Tai pati gamta tarytum stengiasi reguliuoti sutuoktinių poras seksualiniu požiūriu, kad būtų pasirinkta tik tada ,kai atsiranda patvarūs dvasiniai ryšiai. Depresija, nepasitenkinimas arba suirzimas tuoj po orgazmo rodo, kad santykiai su partnere buvo blogi, apskritai pažiūra į lytinius santykius neigiama. Moterų lytinio susijaudinimo eiga kiek kitokia. Sveikos moters lytinis jausmas stiprėja lėčiau negu vyro. Pačių santykių metu lytinis susijaudinimas kinta priklausomai nuo jos jausmų partneriui, tai pat nuo to, ar partneris patenkina jos norus, ar moka paveikti erogenines zonas ir glamonėmis ją sujaudinti, ar pažadino jai malonų seksualinį jausmą.

Vyrui labai pravartu būtų susipažinti su kai kuriais duomenimis apie moters seksualumo psichofiziologiją. Tyrimai parodė, kad juntamųjų nervų galūnių (juos padirginus, moteris lytiškai susijaudina) daugiausia yra varputėje ir įėjime į makštį, o pačioje makštyje jų labai maža. Tik baigiantis lytinio brendimo laikotarpiui, vadinamoji lytinio jautrumo zona psichiškai persikelia iš varputės į makštį. “Psichiškai” todėl, kad makštyje, kaip ir anksčiau, yra labai mažai juntamųjų nervų galūnių, bet vis dėlto ją dirginant galima sukelti stiprų lytinį jausmą.

Panaudota literatūra:

Maria Furst “Psichologija”; Lumen leidykla, Vilnius 1998m.
Justinas Pikūnas “Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą”; Vytauto Didžiojo universitetas 1994m.
K.Imelinskis “Lytinio gyvenimo psichohigiena”; Mokslas, Vilnius 1980m.