Sakyti "ne" savo kūnu
Dažniausiai su šiuo sutrikimu - frigidiškumu - susidurti tenka gydytojams ginekologams. Ir tai kelia gydytojams nemažai sunkumų - nes dažniausiai frigidiškumo atveju nėra jokių organinių sutrikimų, o frigidiškumo ryšys su hormonu sutrikimais yra greičiau jau išimtis, negu dėsningumas... Taigi, lieka galvoti apie psichosomatinį sutrikimą, ir čia gienkologas dažniausiai yra bejėgis. Viena iš šios problemos priežaščių yra pats frigidiškumo apibūdinimas - kad tai yra liga. Vadovaujantis tuo, išeitų, jog moters jaučiamas frigidiškumas yra sveikatos defektas, kaip tarkime, cista.
Kaip čia gali padėti pozityvi psichoterapija? Pas psichoterapeuta atejo sutuoktiniu pora. Pokalbio metu visą laiką kalbėjo vyras: "Mano žmona turi seksualinių problemų, ji frigidiška". Jis kalbėjo taip užtikrintai, terminą frigidiškumas pavartodamas kaip nustatyta diagnozę. Psichoterapeutas pasidomėjo, iš kur vyras tai žino. Vyras atsake, kad sužinojo tai, kai žmona nuėjo pas ginekologą. Ir jis priemė gydytojo nustatytą diagnozę. Frigidiškumo diagnozė yra tiesiog seksualinio gyvenimo kokybės apibrežimas. Ši diagnozė - vyro pusėje. Vyras išgyvena žmonos šaltumą bei jos atsisakyma suartėti, ir jam tokie atstumimai yra gilus narcistinis suktrėtimas. Į psichoterapeutą besikreipusi moteris užsigavo dėl tokio vyro teiginio. Savo problemą ji nupasakojo kitaip, nei vyras: ji jaučiasi depresiška, prislėgta ir kad jos santykiai su vyru pažeisti.
