Seksas krizės akivaizdoje

Na, nepyk, bet visas problemas suversti ant ekonominės krizės pečių — nepadoru. Tačiau būtent taip visi ir daro — bet kokiame spaudos leidinyje pirmiausia perskaitysi: „Krizė, todėl lytinė potencija irgi krizinė“, „Krizė, todėl Arizonos valstijoje vysta kaktusai“, „Krizė, todėl sekso nebus, vietoj jo dar kartą rodomos jau kelis kartus matytos televizijos laidos“.

Seksas — tiksliausias tarpusavio santykių barometras. Ir nesvarbu, ką kalba popstiliumi į Seimą išrinktos „asmenybės“, ten pat esančios feministės ar platoniškų santykių propaguotojai. Stresiniu ekonomikai metu, kol visi žinome, kas yra seksas ir kas yra krizė, daugelyje šeimų, net sąlygiškose (sugyventinių), seksas irgi tampa stresinis, o tai jau ne individuali, bet socialinė problema.

Aiškinu paprasčiau: neužtikrintumas ateitimi, blogos (ne nėštumo) prognozės, nestabili dabartis virsta išorinėmis baimėmis, pagal kurias galima kurti scenarijų filmui „Mama, mama, ką šiandien valgysime?“, „Mama, mama, kuris mano tėtis geresnis?“ arba „Mama, neknisk tėčiui proto“.

Aišku, galima viską ignoruoti, galima apsimesti, kad esi verslo žurnalų gerbėjas ir tau nusispjauti į tai, ką dabar (cha... cha...) skaitai(-ei). Dar gali pradėti gerti pigius alkoholinius gėrimus, išvažiuoti dirbti į Indiją už 30 JAV dolerių per mėnesį, gali įsidarbinti kroviku kokioje nors firmoje (stabilus atlyginimas, tyras oras, jokių nervų, kenkiančių erekcijai), gali šluoti gatves, nes už darbą moka savivaldybė. Bet svarbiausia — atsiminti, kad krizė baigsis, tačiau prarastos organizmo harmonijos niekas nesugrąžins.

Ne, nesumanė Vyriausybė apdrausti žmonių nuo nekokybiško sekso ekonominės krizės metu. Jie — Seimo nariai, ko dar iš jų norėti?.. Patys rinkome, patys turime.

Todėl eilinį kartą siūlome seksą, kaip alternatyvą, žmonių į valdžią išrinktų „politikų“ priimtiems svarbiems įstatymams.