Lietuvoje šeimos planuojamos nutraukiant užsimezgusią gyvybę

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai šalyje užfiksuota 12,5 tūkstančio dirbtinio nėštumo nutraukimo atvejų. Daugiausia jų - Klaipėdoje. Pasak uostamiesčio ginekologų, nėštumą dažniausiai nutraukia pirmą kartą besilaukiančios moterys.

Manoma, jog tokią padėtį lemia ekonominė šalies padėtis ir prastas jaunimo seksualinis švietimas. Gydytojai tikisi, kad padėtis pasikeis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Kontracepcija per brangi

"Ar Lietuvoje moteriai, gaunančiai minimalią algą - 430 litų, nėra brangu kas mėnesį 20-30 litų skirti kontracepcijai? Iš tėvų kišenės arba stipendijos gyvenančiam jaunimui - tai prabanga. Deja, pigesnės kol kas nėra", - sakė Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas Algimantas Fabijonavičius.

"Kai įstosime į Europos Sąjungą ir iš įvairių fondų bus skirti pinigai, gal tuomet ir atsiras norinčių juos pasidalinti. Bus rengiamos įvairios programos, skelbiami nauji šūkiai. Dabar gi švietimas seksualiniais klausimais tebeplaukioja", - sakė Jūrininkų ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas Virginijus Diržauskas.

Pasak akušerės Kristinos Kanopienės, Švedijoje kontracepcinės priemonės paaugliams iki 18 metų dalijamos nemokamai, o Lietuvoje net netaikomos jokios nuolaidos. Jaunuoliai, apsilankę Šeimos planavimo kabinete, gauna šiek tiek kontracepcijos priemonių, tačiau tai tik lašas jūroje.

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2002 metais Klaipėdos apskrityje 1000-iui vaisingo amžiaus moterų teko 28,8 aborto (Vilniuje - 27). Mažiausiai praėjusiais metais nėštumo nutraukimo atvejų užfiksuota Telšių apskrityje: 1000-iui moterų - 9,4.

Nors statistika rodo, jog abortų Lietuvoje mažėja (1995 metais jų būta per 31 tūkstantį, 2002-iaisiais - 12,5 tūkstančio), mūsų šalyje moterų, nutraukiančių nėštumą, yra triskart daugiau nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse.

Šeimos planavimo kabinetas nepopuliarus

Uostamiesčio Akušerijos ir ginekologijos departamento Pirminės sveikatos priežiūros centre veikiantis Šeimos planavimo kabinetas, pasak jo darbuotojų, nėra populiarus.

Akušerė Kristina Kanopienė sakė kasdien sulaukianti tik kelių jaunuolių, norinčių pasikonsultuoti seksualiniais klausimais.

Medikė savo nuožiūra lankosi penkiose Klaipėdos aukštesniosiose mokyklose, kurių moksleiviai trumpai supažindinami su apsisaugojimo priemonėmis, o išsamesnę informaciją jie gali sužinoti apsilankę minėtame kabinete.

Klaipėdos universitete K. Kanopienė sakė nesilankanti, o vidurines mokyklas seksualiniais klausimais šviečia visuomeninės organizacijos Klaipėdos jaunimo sveikatos centro "Bendraamžiai" iš pačių moksleivių ir studentų tarpo paruošti savanoriai švietėjai.

K. Kanopienės teigimu, Lietuvoje vis dar galioja nuostata, kad seksas paaugliams neturi būti aktualus ir tie, kurie lytinį gyvenimą pradeda anksti - tiesiog smerkiami, niekas nenori jiems padėti. Problema pastebima tik tada, kai paauglei tenka daryti abortą.

Paklausa viršija pasiūlą

Centro "Bendraamžiai" pirmininkė Džiuljeta Kuprienė pritarė, kad lytinio švietimo paklausa jaunimo tarpe yra didžiulė. Profesionalų specialiai paruošti 14-25 metų amžiaus savanoriai kas mėnesį mokyklose organizuoja po 20 užsiėmimų. Juos kviečiasi ir apskrities mokyklų vadovybė. D. Kuprienė mano, kad švietimo vis tiek dar trūksta, nes labai dažnai į centrą kreipiasi paaugliai jau po to, kai jiems atsitiko bėda.

"Mūsų paruošti savanoriai negali patarti, kokią kontracepciją reiktų rinktis, jie tik gali pasakyti, kokios yra Lietuvoje. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamą kontracepciją gali parinkti ginekologas. Mūsų centre veikia ir anoniminis ginekologijos kabinetas. Čia gali kreiptis ir merginos, ir vaikinai, jei, pavyzdžiui, nežino, kaip užsimauti prezervatyvą", - teigė D. Kuprienė.

Gydytojų pareiga - perspėti

"Gydytojai visuomet perspėja moteris, nusprendusias nutraukti nėštumą, apie galimas komplikacijas, tarp jų ir nevaisingumą", - sakė V. Diržauskas.

Gydytojas sakė negalįs teigti, jog abortas yra dažniausia nevaisingumo priežastis. Paprastai moterys negali susilaukti vaikų dėl įvairiausių uždegiminių procesų.

Abejojančias, sunaikinti ar ne užsimezgusią gyvybę, pasak medikų, labai paveikia echoskopija. Pamačiusios ekrane vaisiaus kontūrus, jos dažniausiai tokiam žingsniui nesiryžta.

Nei prieš abortą, nei po jo psichologinė pagalba moterims nėra teikiama. Pasak A. Fabijonavičiaus, tai kiekvienos moters individualus reikalas - galima samdytis psichologą privačiai.

Jaunystės klaida

Šiuo metu nevaisingumą besigydanti klaipėdietė Monika (vardas pakeistas) sakė iki šiol negalinti sau atleisti jaunystės klaidos - nutraukto pirmojo nėštumo.

"Kadangi tuomet buvau tik septyniolikos, tėvai prašė "susitvarkyti", juolab kad ir vaiko tėvas buvo mano metų. Abu nežinojome, ką reikėtų su vaiku daryti, nes norėjome toliau mokytis. Nejaučiau jokių motiniškų jausmų, tuomet mintis buvo tik viena - atsikratyti."

Dvidešimt devynerių metų moteris jau penkerius metus gydosi įvairiose gydymo įstaigose. Tačiau rezultatai kol kas nuvilia. Ji sakė jau nebeskaičiuojanti, kiek pinigų išleido gydymui.

"Pinigais to skausmo nepamatuosi. Dar ir šiandien tebepykstu ant savo mamos, kad ji mane tada paskatino šiam žingsniui. Aš tuomet buvau dar per jauna ir per daug išsigandusi, kad galėčiau blaiviai mąstyti. Juolab kad gydytoja tada su manimi net nekalbėjo. Pokalbis vyko tik su mano motina. Jos pasitarė ir nusprendė, kad tai geriausia išeitis."

Pasigedo psichologinės pagalbos

"Manau, kad geriau visavertiškai auginti du vaikus, nei pasmerkti skurdui dešimt. Tos moterys, kurios neturi pinigų vaikams išlaikyti, neturi jų ir kontracepcijai", - teigė p. Dainora.

Du sveikus vaikučius auginanti moteris jaunystėje du kartus dirbtinai nutraukė nėštumą. Jai pasisekė - vaisingumui tai nepakenkė. Dainora mano, kad abortas kartais yra vienintelė išeitis. Jauna netekėjusi moteris žengia tokį žingsnį dažniausiai dėl to, kad lieka su savo "bėda" viena.

"Būtų idealu, jei kartu su ginekologais dirbtų psichologai. Kuomet aš pastojau pirmą kartą man teko išgyventi dvigubą smūgį - visų pirma teko nusivilti žmogumi, kurį aš mylėjau, nes jis iškart pasiūlė daryti abortą. Ginekologė neturėjo laiko gilintis kodėl aš tai darau, tik trumpai perspėjo, kokios gali būti pasekmės. Gal būt, jei būtų buvęs žmogus, kuris žinotų kaip reikia kalbėti su tokiam žingsniui pasiryžusia moterimi, aš būčiau to nedariusi", - svarstė pašnekovė.