Šaltų moterų beveik nėra, yra tik nesušildytos

Tokių, kurios bet kokiomis priemonėmis siekia karjeros aukštumų, visuomeninės veiklos ir lyg užmiršta apie šeimą. Ar taip yra iš tiesų? Kalbiname Šiaulių m. VšĮ Dainų Psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą-psichoterapeutą Vytautą BARTKEVIČIŲ.

Kai vyras „užgožiamas" moters

Anksčiau moterys negalėjo būti labai aktyvios, jos buvo veikiamos įvairių pažiūrų. Labai stipriai buvo išreikštas katalikybės jausmas, šeimoje auklėjimas buvo griežtesnis. Dailiosios lyties atstovės paprastai būdavo vyro šešėlyje, rūpindavosi šeimos reikalais „prie puodų ir vystyklų", o vyras dirbdavo ir uždirbdavo.

Tuo tarpu dabartinės moterys neretai užima vadovaujančias pareigas tiek šeimoje, tiek darbe, gana aktyviai reiškiasi visuomenėje. Neretai jos pasiekia netgi daugiau už vyrus, dažniau įgyja aukštesnį išsilavinimą. Vyras dėl to tarsi praranda vyriškumo savybes. Šiandien tėveliai netgi gali palikti savo darbus ir išeiti vaiko auginimo atostogų. Taip šeimoje susiklosto dvilypė situacija, tarsi susimaišo tėvelio ir mamytės vaidmenys. Galbūt dėl to tas moteriškumas, šeimos siekimas moterims savaime silpsta.

„Vis daugiau jaunų vyrų, kuriems apie trisdešimt metų, skundžiasi įvairiais negalavimais, vis dažniau jie varsto įvairių gydytojų duris. Dėl to, kad vis daugiau energijos atiduodama darbui. Seksualiniam gyvenimui skiriama vis mažiau dėmesio, mažiau arba visiškai negalvojama apie jo gerinimą ar tobulinimą, lyg ir pamirštama apie tai pasikalbėti, kad abiem partneriams būtų gerai," – teigia specialistas.

Kita vertus, seksualinis gyvenimas pradedamas vis anksčiau. Sulaukus to amžiaus, kada jis turėtų būti pačiame įkarštyje, neretai būna jau išblėsęs. Dažnos moterys, sulaukusios dvidešimties, dvidešimt penkerių ar trisdešimties metų, jau kreipiasi į specialistus pagalbos dėl to, kad nebegali susijaudinti seksualiai. Tuomet moteris sau pripažįsta, kad yra frigidiška, dar tiksliai nesuprasdama, kas tai yra.

Kas gi tas frigidiškumas?

Vadovėliuose frigidiškumu vadinamas silpnas arba visiškai išnykęs lytinis potraukis kitai lyčiai, negalėjimas lytiškai susijaudinti veikiant įvairiems seksualiniams dirgikliams. „Vis dėlto tikrasis frigidiškumas pasireiškia tada, kai moteris myli vyrą ir nesivaiko bet kokio sekso, bet vis tiek seksualiniuose santykiuose nepatiria jokio džiaugsmo. Nors abu partneriai padarė, ką galėjo, kad būtų geriau," – apibūdina frigidiškumą psichiatras. Šis seksualinis sutrikimas gydomas psichiatro-seksologo, taikant psichoterapines technikas.

Frigidiškumas būna pirminis ir antrinis. Pirminis skiriamas į ankstyvesnį, kai pradėjus bręsti lytinis potraukis nesužadintas, ir vėlyvesnį, kai lytinis potraukis vyresnio amžiaus moterims gesta dėl senėjimo procesų. Antrinį arba psichogeninį frigidiškumą sukelia įvairūs išoriniai veiksniai – grubus vyro elgesys, įvairios seksualinės disharmonijos formos, lyties organų ligos. Pašalinus šias priežastis, šis sutrikimas išnyksta.

Anksčiau moterys frigidiškomis buvo vadinamos tada, kai joms lytinis aktas neteikdavo jokio malonumo. „Išties, pažvelgus į praeitį, dažnai tai būdavo šeimos įtaka, kai mamos, auklėdamos savo dukras, seksualinius santykius su vyru pateikdavo tik kaip reikiamybę giminei pratęsti. Tai buvo įdiegta moters pasąmonėje, ir ji tiesiog negalėdavo net pagalvoti apie kažkokį malonumo pojūtį", – šios pasekmės priežastį paaiškina medikas. Tačiau tuo atveju negalima teigti, kad moterys buvo frigidiškos, nes jos neturėjo kito pasirinkimo – tokia nuostata buvo visuotinė ir priimtina. Žinoma, dalis moterų, kurios buvo auklėjamos laisviau, santykių su vyru teikiamą džiaugsmą patirdavo.

Moteris nelaikoma frigidiška, kai:

· ji nepatiria malonumo lytiškai santykiaudama su partneriu, bet jį patiria masturbuodamasi arba sapnuodamos lytinį aktą.

Ar nėra grėsmės, jei šis būdas – malonumo patyrimas sapnuojant – moteriai taip patiks, kad ji to malonumo nebegalės patirti realybėje? Specialistas šią grėsmės tikimybę patvirtina – taip, tai gali įsitvirtinti moters pasąmonėje. Tuomet sapnavimas gali tapti nuolatiniu būdu pajusti pasitenkinimą. Tai kartojantis gali išsivystyti psichologinis-seksologinis sutrikimas. Ta pati problema gali pasireikšti naudojant ir seksualiniam pasitenkinimui skirtas priemones – vibratorių ar pan. „Jei moteris įpranta naudotis vibratoriumi ir paskui ji susiranda partnerį, labai tikėtina, kad jų seksualiniai santykiai nebus kokybiški," – teigia V.Bartkevičius. Juk naudojant dirbtines priemones, nėra švelnumo, nėra fizinio kontakto su vyru. Žinoma, kartais, šiomis priemonėmis pasinaudoti galima ir nieko nuo to neatsitiks, bet, jei tai tampa nuolatiniu pasitenkinimo būdu, kai šalia yra vyras, jau reikėtų kreiptis į specialistą.

· niekada nebuvo patyrusi orgazmo, tačiau seksualiai susijaudina ir jaučia malonumą per lytinį aktą, besimasturbuodama, seksualiai fantazuodama;

· jei ji nesusijaudina esant nestabiliai emocinei būsenai, pvz., dėl sunkumų darbe ar asmeniniame gyvenime.

Dar yra vadinamas „aktyvus" frigidiškumas, kai moteris, nenorėdama nuvilti vyro, besiglamonėdamos sukelia labai didelę aistrą, nesuvokiamą pačiam vyrui (nes iki tol moteris buvo pasyvi ir turėjo daug atsisakymo būdų nuo lytinio akto). Nors aistra ir sukelta, bet lytinis aktas neatliekamas arba atliekamas moteriai nesusijaudinus.

Dėl ko pasireiškia?

Frigidiškumas dažniausiai pasireiškia veikiant psichologiniams veiksniams. Dauguma jų atsiranda dėl vyro ir moters vaidmenų susimaišymo šeimoje, kuriuos jau aptarėme, dėl perdėto skubėjimo ir dėl kitų priežasčių. Tai gali būti vaikystėje patirtas seksualinis smurtas, vaiko akimis atsitiktinai matytas tėvų lytinis aktas, nuogumo baimė (dėl pernelyg griežto religinio auklėjimo), nėštumo baimė, netinkamas pirmas kartas. Dar seksualinį šaltumą gali sukelti mylimojo išdavystė, neišspręsti konfliktai su partneriu, reti seksualiniai santykiai. Patirtis rodo – kuo šie santykiai dažnesni, tuo greičiau susijaudinama ir didėja lytinio akto poreikis. Moters kūnas turėtų būti „pažadinamas" kiek galima dažniau.

Itin dažna lytinio šaltumo priežastis – netinkamas vyro kaip lovos partnerio pasirinkimas. Galimi keli atvejai. Pirma – vaikinas, kuris pats lovoje „žalias", kai daugelis jo veiksmų ne sugundo, bet atstumia. Antra – partnerio nekantrumas, grubumas, noras lytinį aktą atlikti kuo greičiau, nepagalvojant apie moterį. Šį atvejį galima priskirti ir „žaliems", ir jau patyrusiems, tik nesupratingiems, egoistiškiems vyrams.

Vyrai turėtų įsisąmoninti, kad dažnai moters susijaudinimo laikas yra ilgesnis – iš pradžių jas reikia glamonėti, bučiuoti – prisijaukinti jos kūną. Ir nebūtinai tai turi būti pirmąkart mylintis su moterimi. Tokia įžanga gali būti aktuali prieš kiekvieną lytinį aktą. Deja, nedaug yra vyrų, kurie išlaukia, o nesujaudinta moteris tiesiog nepasitenkina.

Frigidiškumas gali sukelti kitų negalavimų, dažniausiai psichologinių. Atsiranda kaltės jausmas, nuotaikos sutrikimų, depresijos požymių, kurie gali peraugti į pačios ligos – depresijos išsivystymą. Mediko pastebėjimu, praktiškai visos moterys, kurios ateina pas psichiatrą-psichoterapeutą ir kurias vargina nuotaikos sutrikimai, patiria seksualinio gyvenimo sutrikimus. Išgydyta depresija jas grąžina į visavertį gyvenimą.

Tereikia tiek nedaug

Dažnai tereikia tiesiog pasikalbėti su partneriu. Anot psichiatro, dažnai moterys skundžiasi tuo, kad jų vyrai higienos atžvilgiu nevalyvi ir joms gėda apie tai pasakyti. Arba jos apie tai pasako, bet neįtikinamai. Pagalvokime, argi taip sunku abiem susėsti ir pasikalbėti apie, kad prieš mylintis reiktų išsivalyti dantis ar apsiprausti. Juk moterims taip gera liesti kvapnų ir švarų kūną, jausti aromatą. Žinoma, prieš išsakant apie tai vyrui, pirma pačios įsitikinkime, ar esame švarios.

Dažnai moteris gali tapti frigidiška, kai lytiniai santykiai jai yra skausmingi, o ji apie tai nedrįsta pasakyti partneriui. Tada ji kreipiasi į ginekologą, kuris jokių sutrikimų neranda. Geriausiu atveju dar galima kreiptis į seksopatologą, kuriam paaiškinama, kad nenoras santykiauti yra atsiradęs dėl skausmo. Jis gali paskirti medikamentų, patarti, kad reikia pasikalbėti su vyru.
Jei, esant seksualiniams nesklandumams, moteris eina pas specialistą, vyras dažnai to nelabai supranta. Gali net įsižeisti dėl to, kad moteris esą jį laiko prastu lovoje, o vyriškas ego jam to tiesiog neleidžia pripažinti. Todėl V.Bartkevičius pataria iš karto ateiti abiem, kad paskui nekiltų nesklandumų.

Specialisto nuomone, kad ir kiek dailiosios lyties atstovė pasiektų darbe, kad ir koks jos prestižas būtų visuomenėje, vis dėlto ji yra moteris, ir ji neturėtų to pamiršti svarbiausio „moteriško" bruožo – šeimos kūrimo. Būtent moteris išnešioja, subrandina savyje naują gyvybę ir ją išleidžia į pasaulį. Dėl to lyg ir savaime tas naujos gyvybės kūrimo procesas, arba kitaip – intymūs santykiai, sueitis, turėtų kelti malonumą. Seksualiniai santykiai turi savybę teikti ne tik fizinį, bet ir psichinį malonumą.

"Sveikas žmogus" 2008 m. Nr. 11