Sakyti "ne" savo kūnu

Dažniausiai su šiuo sutrikimu - frigidiškumu - susidurti tenka gydytojams ginekologams.

Ir tai kelia gydytojams nemažai sunkumų - nes dažniausiai frigidiškumo atveju nėra jokių organinių sutrikimų, o frigidiškumo ryšys su hormonu sutrikimais yra greičiau jau išimtis, negu dėsningumas...

Taigi, lieka galvoti apie psichosomatinį sutrikimą, ir čia gienkologas dažniausiai yra bejėgis. Viena iš šios problemos priežaščių yra pats frigidiškumo apibūdinimas - kad tai yra liga.

Vadovaujantis tuo, išeitų, jog moters jaučiamas frigidiškumas yra sveikatos defektas, kaip tarkime, cista.

Kaip čia gali padėti pozityvi psichoterapija? Pas psichoterapeuta atejo sutuoktiniu pora.

Pokalbio metu visą laiką kalbėjo vyras: "Mano žmona turi seksualinių problemų, ji frigidiška".

Jis kalbėjo taip užtikrintai, terminą frigidiškumas pavartodamas kaip nustatyta diagnozę. Psichoterapeutas pasidomėjo, iš kur vyras tai žino. Vyras atsake, kad sužinojo tai, kai žmona nuėjo pas ginekologą. Ir jis priemė gydytojo nustatytą diagnozę.

Frigidiškumo diagnozė yra tiesiog seksualinio gyvenimo kokybės apibrežimas.

Ši diagnozė - vyro pusėje. Vyras išgyvena žmonos šaltumą bei jos atsisakyma suartėti, ir jam tokie atstumimai yra gilus narcistinis suktrėtimas.

Į psichoterapeutą besikreipusi moteris užsigavo dėl tokio vyro teiginio. Savo problemą ji nupasakojo kitaip, nei vyras: ji jaučiasi depresiška, prislėgta ir kad jos santykiai su vyru pažeisti. Pas ginekologą ji kreipėsi dėl kitų problemų, o kartu pasipasakojo, jog sekso metu su vyru jaučia tik pasibjaurėjima ir protestą.

Panašu, kad šioje poroje būtent moteris prisiima kaltę už abiejų problemą.

Jos vyras išbandė visokius būdus, bet, nepaisant jo pastangų, žmona vistiek negalėjo to priimti. Augančios pastangos pagerinti seksualinius santykius tik dar labiau viską blogino, didino nesekmės jausmą. Moters frigidiškumas buvo pradėtas priimti tarsi organinis sutrikimas...šeima pateko į aklavietę.

Tačiau yra ir kitas šio sutrikimo kilmės supratimo budas.

Psichologijos požiuriu, frigidiškumas reiškia seksualinę gynyba. Tai bandymas atsisakymu išvengti seksualinių bei santuokinių konfrontacijų. Tai - daugiau negu tik seksualinis šaltumas. Tai sugebėjimas pasakyti "ne" savo kūnu.

Taigi, psichoterapeutas šiai porai pasiūlė psichoterapiją, o kai buvo pateikta ši interpretacija, abu sutuoktiniai nutilo..
Po kiek laiko moteris ėmė aptarinėti problemą. Ji pasakojo, jog jau senai nebesako vyrui "ne". Jis niekda neturi laiko žmonai. Jis vedęs savo darbą.... Jis grįžta namo kada tik nori.... Jis taip elgiasi jau 8 metus..

Moteris jaučia, kad visi jos jausmai nukreipti pirmiausiai į gynybą. Vien nuo minties apie seksualinius santykius su vyru ji visa įsitempia. Paskutinis kartas, kai seksas su vyru jai suteikė malonumą, buvo prieš kokius 7 metus...

***

Nauja, pozityvi interpretacija leido pamatyti problema kitu kampu, iškilo visai nauji jos aspektai.

Tokie, kaip perdėtas vyro darbinis aktyvumas, nuolatinis neturėjimas laiko šeimai, jo nepatikimumas bei nepunktualumas. Išaiškejo žmonos "teisingumo" supratimas: ji nebenorėjo toliau taikytis su tuo, bet nesugebėjo išreikšti savo diskomforto žodžiais, pakovoti dėl to (pernelyg mandagi, priklausoma).

Taigi, frigidiškumo simptomas nebuvo tiesiog "žmonos anomalija". Greičiau jau tai buvo išraiška pažeisto emocionalumo bei komunikacijos šeimoje. Pora psichoterapijoje atsitrauke nuo "ligos" koncepcijos. Tai buvo nauja galimybė dirbti su šia problema šeimos terapijoje.

Pora apsilankę 15-oje seansų per dešimt mėnesių. Buvo pasiektas ryškus pagerėjimas jų tarpusavio santykiuose. Ėmė keistis bendravimo struktūra, seksualiniai santykiai - taip pat.

Tiems, kurie susidomėjo ir nori sužinoti daugiau, siūlyčiau paskaityti knygą "Pozityvioji šeimos terapija", autorius- Nossrat Pezeškian.

Psichoanalitinė psichoterapeutė
VILMA KUZMIENĖ