"Prarasti gėdą - vadinasi, prarasti pačią save"

Pasišnekėkime pagaliau apie tas begėdes "prostitutes", į kurias taip bijo būti panašios kai kurios moterys. Ar iš tiesų manote, kad "rodyti nuogus pečius", "gilią krūtinės iškirptę", "svaidyti viliokiškus žvilgsnius", tai yra gundyti vyrą - vien tik profesionalių prostitučių, lengvabūdžių erotinių filmų herojų bruožas?

O juk prostitutė irgi moteris: ir naudojasi ji (žinoma, vadovaudamasi savais, piniginiais, tikslais) ne kažkokiu ypatingu, "prostitutišku", bet moterišku arsenalu. Kaip nereikia jai "atiduoti" atskirų pozų (pavadinus jas "prostitučių pozomis"), taip neverta ir atsisakyti savo moteriško žavesio vien tik dėl to, kad erotinių ir pornofilmų herojės moka tuo kūnišku žavesiu pasinaudoti geriau, negu jūs.

"Mane paliko vyras, nes nemoku kaip prostitutė pešiotis antakių ir kraipyti užpakalio", - sako 42 metų pardavėja Vaiva. Žinoma, vyrą ji laiko "gyvuliu", save laiko aukštos moralės pavyzdžiu.

Ar turi šiuolaikinė moteris įvaldyti kūniško žavesio meną? Ar jai pakanka būti "mokslų daktare"? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso jūsų elgesys ir galbūt šeimyninė laimė.

Kuo čia dėta gėda? "Kai mus, seksualias, žavias moteris, mokančias koketuoti, išvadina "prostitutėmis", - mums tiesiog pavydi, - mano 35 metų dizainerė Viktorija. - Savo gyvenime turėjau tris vyrus, niekuomet su niekuo nemiegojau dėl pinigų. Kokia gi aš prostitutė? Jei tau, sulaukus trisdešimt penkerių, visos kojos išvagotos išsiplėtusių venų, jei sveri 100 kg, nemėgsti savęs skriausti prie stalo, jei verčiau paguli, užuot nuėjusi į baseiną ir dėl to negali niekam parodyti nei savo kojų, nei šlaunų, nei krūtinės, - tai tavo problema. Ir jei tavo vyras mieliau laiko rankose liauną, atsipalaidavusį kūną, o ne niūrią beformę, nejudrią masę - čia irgi tavo problemos".

Tačiau...

Be gėdos nėra žmogaus, bet mes nesame gėda. Ją mums primeta visuomenė ("šventas vaikų begėdiškumas" - geriausias įrodymas). Prarasti gėdą irgi galima įvairiai. Nepainiokite tikro pasileidimo su natūraliu atsipalaidavimu, kuris turėtų viešpatauti jūsų intymiuose santykiuose su vyru. "Begėdiškumu" prieš du šimtus metų reiškė apsivilkti suknelę, atidengiančią kulkšniukus. Tuo tarpu pusiau nuoga krūtinė nebuvo laikoma begėdiškumu... Viskas yra sąlygiška.

Pasistenkite suprasti, ko gėditės santykiuose su vyru: apnuoginti atskiras savo kūno dalis? Naujų neįprastų pozų? Apnuoginti savo fiziologiją? Įsisąmoninimas padės jums nugalėti tariamą gėdą (ji dažniausiai yra neurotinio, kenksmingo pobūdžio).

Pasirinkite pavyzdžiu Emiliją, 27 metų doktorantę: "Nuo to laiko, kad atsiliepiau į savo draugo erotines fantazijas, ėmiau kitaip suvokti save ir savo kūną. Ne, nepraradau gėdos: tiesiog aš taip dabar juo pasitikiu, kad nebijau jam atsiskleisti pačiuose intymiausiuose momentuose. Tai tiesiog saldi, man būtina beprotystė, kuri be galo mus suartina, ko nebuvo anksčiau, kada atmesdavau jo bandymus žaisti su mano kūnu. Jokio "gyvuliškumo" nematau, jis dingo drauge su "gėda".