Kaip mes praradome nekaltybes

Pasakiau tėvams, kad einu į krepšinio treniruotę, tada savo „Gremlinu“ nulėkiau tamsiu kaimo keliu, turėdamas tėčio prezervatyvą piniginėje. Ginos mama ir tėtis buvo išvykę iš miesto, ir mes nusprendėme, kad šią naktį abu prarastume nekaltybę. Man buvo septyniolika, jai – aštuoniolika.

Ginos miegamojo sienos buvo nukabintos „Duran Duran“ plakatais. Mes nuėmėme meškiukus nuo jos lovos ir pradėjome bučiuotis, glamonėtis ir kikenėti. Buvo keista, bet smagu. Mes nesupratome, kad prezervatyvas suplyšo, kol viską baigėme.

Aš panikuodamas nuvažiavau namo, įsislinkau į tėčio barą ir išgėriau kelis stiklines jo viskio. Užaugęs griežtoje katalikų šeimoje, pajutau, kaip mano svajonės apie koledžą ir keliones tolsta.

Kitą savaitę kasdien prabudau su sunkumu krūtinėje, mokykloje vaikščiojau kaip lunatikas ir beveik nevalgiau. Tarsi migloje aš klausydavau vėl ir vėl Bruce'o Springsteeno dainos „The River“ – dainos apie paauglį, kuris pastato savo merginą ir atsisako visų savo svajonių: „O savo devynioliktojo gimtadienio proga gavau profsąjungos nario kortelę ir vestuvių fraką.“ Gina ir aš kalbėjomės, bet nežinojome, ką vienas kitam pasakyti.

Vieną vakarą tėvai pasakė, kad dėl manęs nerimauja. Tėtis pastebėjo, kad trūksta prezervatyvo. Palengvėjęs, kad pagaliau galiu išsipasakoti, prisipažinau. Kitą rytą mama nuvedė mane į bažnyčią, kur, žiūrėdamas į savo batus, sumurmėjau išpažintį kunigui. Tėtis pagrasino parduoti mano „Gremlin“, kad sumokėtų Ginos ligoninės sąskaitas, jei ji pagimdytų kūdikį.

Per ateinančias kelias dienas vakarienės vyko tyloje, pokalbiai buvo įtempti, o telefono skambučiai – trumpi. Tada vieną popietę paskambino Gina, visiškai sužavėta. Jai prasidėjo mėnesinės. Aš padėjau ragelį ir sušukau: „Ginai prasidėjo mėnesinės!“

Mama nebuvo ypač išraiškinga ar šilta motina, bet tą popietę ji apkabino mane ir juokėsi kaip laimingiausia motina pasaulyje.

Vardas ir pavardė neskelbiami