Hiperseksualumas arba nimfomanija

"Sveiki, nesu tikras ar šis klausimas čia į temą, bet labai reikia pagalbos. Mano draugė serga nimfomanija. Daugelis tikriausiai įsivaizduoja, kad labai gerai - karšta mergaitė ir panašiai. Toli gražu taip nėra - tai liga, kai žmogus kaip dėl narkotikų, dėl sekso aukoja viską. Ir negali sustot, nors labai to trokšta. Kiek žinau nimfomanijos priežastis dažniausiai būna hormoniniai sutrikimai, taigi tai ne psichologinis reiškinys, tačiau priklausomybė kuo rimčiausia. Bandau ieškot gydymo būdų, kol kas sunkiai sekasi, nes liga reta. Tačiau daugiausia bėdu dėl psichologinių problemų - vis tik lytiniai santykiai su bet kuo ne šiaip žaidimas. Kaip galima nugalėt savo fiziologiją ir susitvardyt? Bet kuriuo atveju labai dėkui už bet kokią pagalbą".

Ir vyrai, ir moterys retkarčiais skundžiasi padidėjusiu seksualiniu potraukiu kaip pagrindine problema. Dažniausiai tai nutinka vėlyvoje paauglystėje ir ankstyvuoju suaugusiojo amžiaus periodu.

Psichiatrijoje tai vadinama hiperseksualumu.
Skirstant pagal lytį, skiriami tokie šio sutrikimo pavadinimai:
- seksomanija ir nimfomanija moterims,
- satiriazė - vyrams.

Tai apibrėžiama kaip padidėjęs patologinis seksualinis potraukis, padidėjęs jautrumas išgyvenant orgazmą, ilgalaikiai varginantys orgazmai. Šis sutrikimas priklauso dideliai seksualinės funkcijos sutrikimų grupei. Visų seksualinės funkcijos sutrikimų atveju - hiperseksualumo irgi - žmogus negali dalyvauti sekasualiniuose santykiuose taip, kaip ji ar jis to nori. Seksualinė reakcija yra psichosomatinis procesas. Paprastai seksualinės funkcijos sutrikimų atsiradimui turi reikšmės psichologiniai ir somatiniai veiksniai. Hiperseksualumo atsiradimo priežastys įvairios. Viena iš jų - endokrininių (hormoninių) liaukų pakitimas dėl traumų, persirgus neuroinfekcinėmis, smegenų auglių ar antinkščių ligomis. Padidėjęs seksualinis potraukis gali atsirasti dėl afektinio sutrikimo - pavyzdžiui, dėl manijos epizodo - hipomanijos. Taip pat perdėtas sekasualinis potraukis gali pasireikšti ankstyvose demensijos stadijose - tai psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos.

Turbūt jau supratote, kad nimfonija - tai tik viena žmogaus charakterio savybė. Hiperseksualumu besiskundžiantis žmogus dažniausiai turi ir kitų sutrikimų - paprastai - asmenybės. Nimfomanės, liguistai ieškančios seksualinių partnerių, peržengia "ribas"- ima priekabiauti prie kolegų darbe, draugų ir tt. Vėliau tai ima slėgti kenčiančiąją nuo šio sutrikimo, ji išgyvena kaltės jausmą, depresiją, kyla suicidinių minčių. Pastebėta, jog nuo sekso priklausomi žmonės panašūs į kitus nuo priklausomybių kenčiančius - jie gali imti girtauti, vartoti narkotikus.

Tokie žmonės gali būti perdėtai aktyvūs ir kitose gyvenimo srityse - besaikiškumas persmelkia visą jų gyvenimą. Jie gali tapti darboholikais, azartinių lošimų vergais, persivalgymo (valgymo sutrikimų) aukomis. Žmonės kol kas sunkiai kalba apie tokias savo problemas - seksualinės problemos visada buvo pačios slapčiausios.O tie, kurie kreipiasi į psichologą, dažniausiai yra linkę hiperseksualumo priežasčių ieškoti ne psichologinėse, o organinėse problemos.Taip jie tarsi bando nusimesti atsakomybę už savo elgesį, elgesiui pateisinti jiems labiau norisi rasti savyje "ne psichologinę" ligą.

Paprastai pas psichologą šie pacientai patenka jau tuomet, kai kitų sričių medicinos specialistai neranda jokių organinių priežasčių, galinčių įtakoti hiperseksualų elgesį. Nuo hiperseksualumo kenčiantys žmones, panašiai kaip ir alkoholikai ar narkomanai bei azartinių lošimų mėgėja, sunkiai pripažįsta savo problemas, yra linkę tai neigti, išsisukinėti. Taigi, kaip hiperseksualumą gali įtakoti psichologinės priežastys? Kokios jos?

Nimfomanija gali būti nulemta praeities patyrimų - ty, vaikystės bei paauglystės istorijos….Būten tais amžiaus periodais formuojasi žmogaus asmenybės struktūra, ir visi, vėliau pasireiškiantys kompleksai, ateina iš vaikystės. Šias mintis patvirtina Amerikoje atlikti tyrimų rezultatai - nimfomanija yra seksualinės prievartos šeimoje pasekmė. Tyrimų duomenys parodė, kad 2/3 tiriamųjų vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. Tai būdinga net tik nomfomanių istorijoms, bet ir nuo hiperseksualumo kenčiančių vyrų biografijoms.

Jei vaikas patiria seksualinę prievartą, visiškai pasikeičia jo seksualumo suvokimas bei asmenybės vystymąsis. Visi mes pasaulį matome per savo "vidinę prizmę"- ty, pasaulio vaizdą formuojamės pagal tai, kai patiriame gyvendami. Nimfomanės irgi…

Vaikas, kurį seksualiai tvirkino tėvai, lytinius santykius suvokia kaip kelią į tėvų meilę. Seksualiai išnaudotas vaikas pasaulį ima "matyti" kitaip - jo samprata - kas yra meilė, ir kas yra seksas - susiformuoja iškreipta ir visiškai kitokia, nei normaliose šeimose augančių vaikų. Lytinius santykius tvirkinti vaikai ima suvokti kaip vienintelį "bilietą" į meilę bei artumą. Hiperseksualiais gali išaugti vaikai, kurių šeimose šeimose seksas buvo tarsi kultas, arba jei vaikui buvo prieinama pornografinė medžiaga. Labai svarbu ir koks yra dukros ir tėvo bendravimas paaulgystėje - jei tėvas dukrai rodo pabrėžtinį dėmesį kaip mergaitei, jaunai panelei- tai irgi gali paskatinti mergaitę vėliau savo kūną panaudoti meilei gauti.

Nustatyta, kad linkti į nimfomaniją gali ir mergaitės, išaugusios pernelyg religingose, seksą draudžiančiose bei jį niekinančiose šeimose. Būtent todėl seksas tampa labai trokštmu - visada labia norisi to, kad griežtai uždrausta… Nimfomanės . seksą naudoja siekdamos pabėgti nuo savo emocinių problemų - streso, nerimo, vienatvės ar net gėdos jausmo. Orgazmą šios moterys dažniausiai patiria ne nuo paties sekso, o nuo įtemptos ir azartiškos partnerių paieškos, nuo kito žmogaus užkariavimo pojūčio. Kaip matote, nimfomaniją vistik gali įtakoti ir psichologinės problemos.Norint gydytis šią priklausomybę, pirmiausiai reikėtų atmesti kitas - ne psichologines, o organines priežastis (endokrinines ligas, galvos smegenų organines ligas).Jeigu jų nėra, tuomet reikia kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Lietuvoje šiam sutrikimui gydyti kol kas nėra centro, besispecializuojančio šioje srityje. Nimfomanija ar hiperseksualumas yra gydomi panašiai kaip ir kitos priklausomybių formos. Gali būti taikoma individuali arba ir grupinė psichoterapija. Gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Svarbiausia, kad pats žmogus pripažintų savo problemą ir būtų motyvuotas keisti savo elgesį. Nes dažnai pagalbos pirmiausia kreipiasi šiuo sutrikimu sergančiojo partneris ar artimieji.

Vilma Kuzmienė
Psichologė psichoterapeutė