Apie padidėjusį lytinį potraukį

"Aš nuolat jaučiuosi seksualiai alkana. Tik vieną kartą savo gyvenime esu turėjusi vyriškį, kurio man visiškai pakako. Būdama ištekėjusi gana dažnai mylėdavausi su savo vyru, bet nuolat šalia dar buvo vienas arba du, tuomet jau užtekdavo. Prieš keletą metų man nustatė psichikos ligą, aš naudoju antidepresantus, galbūt dėl to lytinis potraukis tapo mažesnis. Tačiau ir dabartinis mano draugas juokaudamas sako, kad manęs užtektų keliems vyrams."
( D )

Vilniaus Šeškinės poliklinikos moterų konsultacijos vedėja gydytoja akušerė ginekologė Vilma Vasjanova:

- Labai padidėjęs lytinis potraukis, skirtingai nei sumažėjęs, vargina keliolika procentų žmonių. Sakau vargina, nors dauguma tuo tik džiaugiasi, ypač jei pasisekė gyvenime sutikti tokį pat hiperseksualų partnerį. Padidėjusiam lytiniam potraukiui būdinga tai, kad poreikis turėti lytinius santykius yra nuolatinis, arba yra dažnesnis negu vidutinis. Taip pat dažniau pasireiškia erotinės fantazijos, dažnesni lytiniai aktai. Deja, pasakyti, koks seksualumas normalus (tai yra koks normalus lytinis potraukis, normalus lytinių aktų dažnumas ir panašiai), yra neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus jis labai skirtingas. Tad kas vienam gali atrodyti daug, kitam gali būti tik normalu ar visiškai nedaug.

Apskritai seksologinėje literatūroje normalaus ir tariamai patologinio (padidėjusio, sumažėjusio ar homoseksualiojo) seksualumo sąvokos nagrinėjamos labai aptakiai ir dažniausiai vadovaujantis vienu svarbiausiu kriterijumi: tai kam nors trukdo ar ne. Be to, egzistuoja pačių įvairiausių, padidėjusį lytinį potraukį apibūdinančių terminų – erotomanija, satyrizmas (vyrų hiperseksualumas), nimfomanija (moterų hiperseksualumas). Pastaruoju laiku prigijo terminas „priklausomybė nuo sekso", kuri jau gali būti laikoma patologija. Reikėtų pripažinti, jog hiperseksuali moteris (ar vyras), suradę savęs vertą seksualiniu požiūriu partnerį, nugyvena audringą, kupiną abipusio pasitenkinimo seksualinį gyvenimą. Tačiau žmogus, kurio seksualinis potraukis, net ir vidutinio stiprumo, nėra patenkinamas, gali jaustis nuolat nepatenkintas. Ir tada, esant tokiai situacijai ir seksualiniams neatitikimams tarp partnerių, net vidutinis seksualumas tampa rimta našta ar problema: kyla noru santykiauti su keliais, vis naujais partneriais.

Padidėjęs lytinis potraukis, manoma, gali būti paveldėtas. Padidėjusį lytinį potraukį turi kai kurie psichikos ligoniai. Vienok, pastangos suvaldyti arba slopinti padidėjusį lytinį potraukį kartais taip pat priveda prie rimtos psichinės ligos arba sukelia kitokių fizinių negalavimų. Todėl dar niekas neatsakė į klausimą, kas geriau: sėkmingai realizuoti ar slopinti.

Tais atvejais, jeigu žmogaus gyvenime vyrauja visa apimanti seksualinė būsena, kai nepaliaujamai norima lytiškai santykiauti, nepasitenkinama su vienu partneriu, pradedama be perstojo masturbuotis, ir ji trukdo gyventi, išstumia visas kitas mintis, neleidžia dirbti, tenka kalbėti apie patologiją. Apie tokios patologijos priežastis tikslių mokslinių duomenų nėra. Cheminės teorijos šalininkai tvirtina, kad ligą sukelia organizme esanti arba į jį patenkanti cheminė medžiaga, panaši į tas, kurios sukelia narkotinę ar alkoholinę priklausomybę. Kiti mano, kad priklausomybė nuo sekso yra psichikos liga ar sutrikimas, kurį reikia gydyti, tai yra slopinti. Beje, XIX amžiuje moterų nimfomaniją gydydavo hiperseksualiai moteriai išpjaudami klitorį arba rekomenduomi plauti makštį burovo skysčiu.

Jeigu lytinis potraukis padidėjo staiga ir, kaip teigiama, be aiškios priežasties, toks hiperseksualumas neretai gali būti nulemtas hormonus gaminančio naviko. Neretai seksualumas padidėja ir piktnaudžiaujant stimuliuojamosiomis medžiagomis ar vaistais, vartojant kai kurių narkotikų.

Parengė Skirma Valiulytė