Apie seksualinį priekabiavimą

Seksualinis priekabiavimas pasaulyje pripažįstamas viena opiausių diskriminacijų dėl lyties problemų ir laikomas šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu. Ši veika neigiamai veikia psichinę ir fizinę priekabiavimo aukos sveikatą, ekonominę bei socialinę padėtį, gyvenimo kokybę. Žmogus negali savivaliauti ir savo veiksmais varžyti kitų žmonių teisių bei laisvių. Per 2003 03– 2004 03 laikotarpį moterų ir vyrų lygių galimybių tarnyba seksualinio priekabiavimo skundų gavo net 10%. Tačiau teismų praktikoje dar iki šiol nebuvo nė vienos tokio pobūdžio bylos. Seksualiniu priekabiavimu yra pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė, jo orumas, garbė. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinio priekabiavimo sąvoką apibūdina kaip užgaulų, žodžiu ar fiziniu veksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. Kartais tokio pobūdžio elgesys gali būti suprantamas kaip komplimentų išraiška. Nebūtinai įkyrūs telefono skambučiai, oro bučiniai, per ilgi rankos palaikymai sveikinantis yra nemalonūs asmeniui. Tai gali būti elgesys, kurio asmuo labai tikėjosi, laukė, siekė savo atžvilgiu ir kuris jam yra priimtinas. Elgesys, kuris nėra asmeniui nemalonus ar nepriimtinas nebus baudžiamas jau vien todėl, kad toks asmuo nepateiks skundo dėl atitinkamų veiksmų. Nukentėjusiuoju nuo seksualinio priekabiavimo gali būti tiek vyras tiek moteris.

Moteriškumo sąvokos esmė 19 a. buvo „moters misija“, tačiau imperijos moralinei sveikatai užtikrinti nebeužteko pasyvaus moterų elgesio. Jos pasiryžo išeiti į gatves ir pradėti nepriklausomą gyvenimą. Karalienės Viktorijos viešpatavimo metais (1837-1901) intensyviai vystėsi pramonė ir miestai. Pagrindinis Viktorijos laikų bruožas buvo akivaizdūs socialiniai pokyčiai. Ilgus metus žmonės priklausė toms pačioms bendruomenėms ir likdavo gyventi gimtinėje, tėvų namuose, tačiau 19 a. visuomenė sujudo. Naujoji karta iš kaimų ėmė keltis į miestus ir priemiesčius. Šie žmonės save identifikavo kaip viduriuką tarp aukščiau esančios aristokratijos ir žemiau esančios darbininkų klasės. Kitaip tariant, vidurinės klasės identifikacija rėmėsi moraliniu garbingumu ir rūpinimusi šeimyniniu gyvenimu. Visų šių naujųjų idėjų viduryje stovėjo moteris. Moteriškumo sąvoką geriausiai atspindėjo “moters misija” – būti gera motina, žmona, dukterimi. Moterys buvo moralinių ir dvasinių vertybių sergėtojos. Moralinė tautos ir imperijos sveikata priklausė nuo moterų moralės. Morali moteris buvo siejama su namų sfera. Dėl jos aukštų moralinių standartų ir ištikimybės vyrui namai buvo traktuojami kaip prieglobstis ir socialinio stabilumo garantas. Moteriškumas reiškė rūpinimąsi namų šventove. Tuo tarpu prostitutė buvo laikoma miesto gatvių pavojaus ir netvarkos simboliu.

Beveik pusė iš mūsų turėjome romantiškų santykių su kolegomis iš darbo, o dar daugiau žmonių svajoja apie aistros objektą artimiausioje aplinkoje, teigia vault.com apklausa. Besimezgantis romanas su kolega gali praskaidrinti ilgą darbo dieną. Bet ar Kupidonui mūsų biuruose tinkama vieta? “Tai reikia labai gerai apmąstyti”, -sako knygos “The Everything Romance Book” autoriai Pamela and Donal Baack. “Būtina pasvarstyti, ką iš to gausi ir ką prarasi”. Gali būti nelengva mąstyti apie tai, ką prarasi, kai atrodo, jog sutikai didžiąją gyvenimo meilę (jau šįkart tai tikrai!). Tačiau reikalams vystantis pagal blogiausią scenarijų, galima susigadinti savo profesinę reputaciją, prarasti darbą ar būti apkaltintam seksualiniu priekabiavimu. Būkite pasiruošę biure sklandantiems gandams, pavydui, įtampai, jau nekalbant, kad po išsiskyrimo su savo aukseliu, gali tekti ir toliau nuolat prasilenkti įstaigos koridoriuose. “Dauguma tarnybinių romanų baigiasi”, sako WorkRelationships.com vadovas ir Visuomeninės rizikos valdybos firmos, esančios San Diego, direktorius Joni Johnston. „Pagalvokite apie visus, su kuriais ėjote į pasimatymus, ir tą vieną ar du, kuriuos vedėte. Skirtumas tikrai akivaizdus.“

Praėjusią savaitę Švedijos akademija Pietų Afrikos rašytoją Johną Maxwellą Coetzee (Džoną Maksvelą Kutzę) paskelbė 2003 metų Nobelio literatūros premijos laureatu. Akademijos pareiškime sakoma, kad rašytojo kūriniai pasižymi puikia kompozicija, turiningais dialogais ir analitiškumu. Taip pat pabrėžiama, kad J.M.Coetzee negailestingai kritikuoja griežtą Vakarų civilizacijos racionalizmą ir dirbtinę moralę. Viena garsiausių J.M.Coetzee knygų „Nešlovė” pernai buvo išleista lietuviškai. Šis kūrinys 1999 metais autoriui antrą kartą pelnė vieną prestižiškiausių – Bookerio – premiją. J.M.Coetzee yra pirmas rašytojas šią premiją gavęs du kartus. „Nešlovėje” J.M.Coetzee pasakoja apie 52 metų komunikacijos studijų profesorių Davidą Lurie, dėstantį Keiptauno universitete. Profesorius pamilsta vieną iš savo studenčių, kuri jį apkaltina seksualiniu priekabiavimu. D.Lurie apsvarstomas viešajame universiteto tribunole, kuris pareikalauja, kad profesorius viešai atsiprašytų, pasmerktų savo elgesį ir atgailautų, tačiau jis atsisako tai padaryti ir yra išmetamas iš darbo. Tuomet jis išvyksta pas savo dukterį, gyvenančią kaime. Profesorius ir jo dukra yra baltieji, o visi aplink – juodieji. Dabartinėje postapartheidinėje Afrikoje yra didelis konfliktas tarp juodųjų ir baltųjų: juodieji atgavę laisvę ir baltieji turi tarsi atgailauti už visą blogį, anksčiau padarytą vietiniams gyventojams. Profesoriaus duktė visą savo gyvenimą paskiria tam, kad atpirktų savo protėvių padarytas kaltes.

Niujorko vyskupija perdavė prokuratūrai sąrašą šventikų, įtariamų seksualiniu vaikų išnaudojimu. Katalikų bažnyčia, tiesa, oficialiai neskelbia, kiek sąraše įtariamųjų pavardžių. Teisėtvarkos institucijos žiniasklaidoje mini “40 atvejų”. Kitais duomenimis, sąraše net apie 80 šventikų pavardės. Po šio Niujorko vyskupijos žingsnio pasaulio žiniasklaida prakalbo apie naują Romos katalikų bažnyčios politikos posūkį. Bažnyčia sutiko geranoriškai bendradarbiauti su oficialiomis valstybės institucijomis - prokuratūra. Esą Bažnyčią įvardyti skaudulius privertusi visuomenė, kuri jau ne vienerius metus buvo nepatenkinta ir pasipiktinusi tuo, kad dvasininkai vengia viešai kalbėti šia tema. Tiesa, remiantis amerikietiškąja teise, daugelis šventikų, seksualiai išnaudojusių mažamečius, vargu, ar bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes praėjo senaties terminas. Minimi atvejai vykę prieš maždaug 40-10 metų. Daugumai mažamečių, kuriuos, kaip įtariama tvirkinę dvasiškiai, tebuvo nuo 5-15 metų. Praėjusią savaitę iš užimamų pareigų atsistatydino Poznanės (Lenkija) arkivyskupas Juliuszas Piatcas. 67-erių metų J.Piatcas buvo įtariamas seksualiniu seminaristų išnaudojimu ir priekabiavimu. Kaip rašė Lenkijos spauda, buvęs Poznanės arkivyskupas naktį požeminiu tuneliu, vedančiu į seminariją, įslinkdavęs į būsimų dvasiškių miegamuosius.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose telefonu galima ne tik kalbėtis, bet ir seksualiai priekabiauti. Mergina laimėjo bylą teisme prieš savo kolegą, kurį apkaltino seksualiniu priekabiavimu telefonu. Dvidešimt trejų metų mergina ramiai dirbo biure, kai staiga suskambėjo jos mobilusis telefonas. Ekrane matėsi nežinomas numeris. Ji neatsiliepė ir netrukus iš to paties abonento atėjo žinutė, kurios tekstas atrodė gana nekaltai: “Tu man patinki…”, tačiau dora arabė įžvelgė toje frazėje nepadorių užuominų. Ji kreipėsi į policiją su skundu, kad ją persekioja kažkoks seksualinis maniakas. Pagal telefono numerį policija išsiaiškino, kad “nežinomas maniakas” yra jos kolega. Jis mėgino įrodyti, kad nieko blogo negalvojo, tačiau mergina atsisakė klausytis jo pasiaiškinimų. Galiausiai konfliktą teko spręsti viešame teismo posėdyje. Teismas nutarė, kad gražuolės gerbėjas turės sumokėti 350 dolerių (1400 Lt) baudą. Jis teisinasi, kad norėjo tik pradžiuginti merginą, pasakyti, kad ji yra graži ir jam patinka, tačiau ji neteisingai supratusi jo žodžius.