Pornografinis kinas

Infernalinis porno „gilioje gerklėje“

pagal
Red lips 2 wallpaper 1920x1080

Amerikiečių aktorę ir modelį Rouz Makhovan režisierius Metju Vailderas pakvietė pagrindiniam vaidmeniui filme „Inferno". Ji turėtų įkūnyti porno legendos Lindos Lavleis (tikrasis vardas – Linda Borimen) personažą. Filmas pripažintas amoraliu. 1972 metais Lavleis nusifilmavo viename pirmųjų amerikiečių kino istorijoje pilnametražinių pornofilmų suaugusiems. Pornografijos filmas „Deep Throat" („Gili gerklė") – tai jaunos moters seksualinės patirties istorija, kuri tapo kultine juosta praėjusio šimtmečio 70- ajame dešimtmetyje po to, kai intelektualai pripažino, kad tai -„kvietimas būti laisviems". „Deep Throat" kūrėjams, investavusiems į filmo kūrimą 25 tūkst. dolerių, atnešė virš 600 milijonų dolerių pelno. Filmas buvo pripažintas amoraliu kai kuriose JAV valstijose, o paskui net dešimt metų buvo uždraustas rodyti Didžiosios Britanijos teritorijoje. Linda Borimen, suspėjusi per visą sąvo gyvenimą parašyti net keturis autobiografijos variantus, pirmuose dviejuose mielai papasakojo apie savo darbą minėtoje juostoje, o kituose dviejuose – kvietė turėti sąžinės tiems, kurie toliau žiūri tą „baisų filmą". 1986 metais viename pornografijos komisijos posėdyje ji pareiškė, kad filmavimo metu buvo ne kartą išprievartauta. Pasak Borimen, jos vyras Čakas Treinoras – „profesionalus suteneris", vertė žmoną filmuotis intymiose scenose, prikišęs pistoletą prie smilkinio. Aktorė tvirtino, kad Treinoras pardavė prodiuseriui jos paslaugas, panaudodamas jėgą liepė likti filmavimo aikštelėje.

Feministinė pornografija filme „Dirty Diares“: ar „pornografija“ išgelbės pasaulį?

pagal
Pornografijos zala (11)

Rugsėjo 3 d. prekyboje pasirodė Švedijoje sukurtas feministinės pornografijos filmas „Dirty Diares“ („Purvini dienoraščiai“), kuris iškart sukėlė skandalą visuomenės aktyvistų tarpe: kaip galima aktyvistų kovoje naudoti pornografiją? Filmą sudaro 12 novelių, kurias nufilmavo įvairūs režisieriai, kiekvienas pasakojimas skirtas tam tikrai seksualinių santykių rūšiai – filme yra ir „soft“, ir „hard“ scenų. „Purvinuose dienoraščiuose“ mėginama perteikti iškart kelias aktualias temas: homoseksualizmą, ekshibicionizmą, sadomazochizmą, analinį seksą ir tarprasinį seksą. Kartu su DVD plokštele pirkėjas gauna ir 60 puslapių bukletą, kuriame filmo kūrėjai reikalauja teisės į abortą, teisės į homoseksualius santykius ir teisės į moters seksualumą. Buklete nurodomi du pagrindiniai filmo kūrėjų priešininkai – seksizmas ir komercija. Feministinė pornografija – labai prieštaringas reiškinys. Kovos už moterų teises aktyvisčių požiūris į pornografiją visada buvo dvejopas. Vienos feministės mano, kad bet koks pornografinis filmas yra moterų pažeminimas, kitos, dažniausiai priklausančios kairiajam sparnui, teigia, jog moterų pornografija – tai seksualinis revanšas už patriarchatą, kuris tęsėsi daugybę metų. Pastarųjų manymu, valstybė neturėtų drausti pornografijos, nes bet kokia cenzūra yra reakcionistinė. „Purvini dienoraščiai“ – ne vienintelis pavyzdys, kada pornografija panaudojama siekiant aktyvistų tikslų.

Kaip buvo filmuojama pornografija Vokietijoje

pagal
Pexels polina tankilevitch

Pomėgis pornografijai - tiesiog įsisiurbęs vokiečiams į kraują. Net ir pačiais sunkiausiais valstybės gyvavimo metais vokiečiai įsigudrino filmuoti pornografiją. Jau daug kam nebe paslaptis nacistų pornografijos industrijos darbai, kuriuos tik prieš ketverius metus atskleidė Toras Kinkelis savo romane Endstufe. („Paskutinė stadija"). Romano veiksmas vyksta 1941 metais, išgalvotame SS higienos institute. Tačiau iš esmės knyga paremta realiais įvykiais. Tiesa, advokato patarimu, beveik dokumentinę istoriją apie tai, kaip nacistinės Vokietijos karininkai filmavo pornografijos filmus, rašytojui teko „užmaskuoti". Nežiūrint to, kad pornografija - laikoma viena „kapitalizmo ligų", tačiau esant komunistų režimui, ji buo už „įtatymo ribų". Nors net nuvertus Berlyno sieną, įvežti į VDR (Vokietijos Demokratinę Respubliką) Vakarų seksualinio pobūdžio filmus ir bet kokią kitokią erotinės pakraipos produkciją buvo griežtai draudžiama. 1980 metais Bisdorfo karinėje bazėje buvo įrengta pusiau legali pornografijos gamybos studija. Apie 160 Rytų Vokietijos kareivių ir karininkų ne tik filmavo, bet ir patys dalyvavo pornografijos filmuose, kuris vėliau buvo demonstruojamas Vokietijos kariuomenės „viršūnei", generolams ir kitoms Varšuvos sutarties šalių atstovams. Dokumentinis filmas „VDR gamybos pornografija" buvo parodytas Rytų Vokietijos televizijos kanalu MDR, šių metų kovo 26 - osios naktį. Žiūrovai galėjo pamatyti kelias, neperdaug šokiruojančias ištraukas iš kelių pornografijos filmų.

Menas ar… pornografija?

pagal
Artistic nude woman posing

Vakar menininkų apsuptyje teko žiūrėti keletą dokumentinių filmų apie iškilią (gal reiktų sakyti, provokuojančią ar skandalingą) amerikiečių fotografę Sally Mann. Įdomu buvo stebėti save ir žiūrinčius, nes filmo turinys ypač provokuojantis šiandieniniame Lietuvos pedofilijos skandalo kontekste. Sally Mann ilgą periodą buvo apsėsta idėjos fotografuoti tris savo augančius vaikus - nuogus. Nuotraukos tikrai paveikios, pilnos paslapties ir mistikos. Amerikos visuomenė jos išleistą knygą sutiko prieštaringai. Pusę savo gyvenimo jai teko aiškintis ir gintis nuo kaltinimų vaikų pornografija ir išnaudojimu. Kaip argumentus Sally Mann pateikia tai, kad jos vaikai niekada nebuvo prašomi nusirenginėti nuotraukoms, ji tiesiog fiksavo jų kasdieninius šėliojimus užmiesčio vienkiemyje. "Natūralu mamos akyse" - frazė, kuri išgelbėjo menininkę nuo kritikų. Nežiūrint to, dviprasmiškumas jos darytuose nuogų vaikų nuotraukose išlieka. Nesutikau žmogaus, kuris teigtų, kad pedofilija yra toleruotina. Turbūt ir nesutiksiu, nes tai yra absoliutus užribis, priimtinas gal tik paties iškrypėliams. Filmas sukelia dvejopą jausmą: viena vertus - tikrai gražu ir paveiku, kita vertus - jauti, jog užribis kažkur visai šalia. Mačiau, kad panašūs jausmai aplankė visus žiūrinčius.

Nuogo vyro kūno internete ieškančioms moterims – banginiai ir kvazimodai

pagal
Men S Bodybuilding Male Activities Wallpaper

ES šalyse už tą patį darbą moterys gauna 18 proc. mažesnį atlyginimą. JAV – situacija dar blogesnė, arba statistika arčiau realybės, priklausomai nuo požiūrio. Kitoje Atlanto pusėje už tą patį darbą, už kurį vyrai gauna dolerį, moteriai mokami tik 69 centai. Taigi, vyrai, nepaisant to, ar dirbs visu 100 proc., ar dalį laiko darbe žiūrės pornografiją, vis tiek uždirbs daugiau. Tačiau ekonominė vyrų ir davatkų (pastarosios irgi labai dažnai yra vyriško pavidalo) valdomos visuomenės nelygybė moteris užklumpa pačiose netikėčiausiose vietose – kad ir užsinorėjus paganyti akis po nuogus priešingos lyties atstovų kūnus internete. Šiaip ar taip, pornografijos žiūrėjimas, išskyrus darbovietes, Vakarų pasaulyje per pastaruosius penkerius metus yra tapęs įprastu reiškiniu. Dažnas dėl to linkęs kaltinti internetą. Tačiau iš tiesų nuo to laiko, kai žmogus išmoko piešti ant olos sienų, nuogi moterų ir vyrų atvaizdai buvo kuriami nepaliaujamai. Internetas, konkrečiai, plačiajuostis greitasis internetas, suteikė galimybę moderniomis nešvankybėmis dalintis daug greičiau ir efektyviau, bet tikrai jų neišrado. Naujausias pornografinės isterikos pavyzdys - JAV suintensyvėję skundai dėl visuomenės pornofikacijos. Sekspertai ir psichologai randa reikalą pabrėžti, kad žmonės vis dažniau elgiasi tarsi pornografiniuose filmuose, o mergaitės auga sužalotos pornografiniuose filmuose joms primetamo seksualinių vyro įgeidžių tarnaičių vaidmens.

Kuo skiriasi menas ir pornografija

pagal
A person lying on their side under a sheet.

Praėjusių metų pabaigoje Londone surengta paroda „Gundymas. Menas ir seksas nuo senovės laikų iki dabar“, pristačiusi kelis šimtus kūrinių – nuo senovės skulptūrų iki šiuolaikinių meninių fotografijų, – turėjo didžiulį atgarsį, iki šiol nesiliauja jos sukeltos diskusijos. Pateikiame pokalbį su parodos kuratoriumi Martinu Kempu. Kuo skiriasi menas ir pornografija? Skiriasi transakcijos tarp kūrėjo ir žiūrovo pobūdis. Pornografija turi sujaudinti. Ji gali atlikti šį vaidmenį aukšto lygio paveikslais, bet tai nėra svarbu. Svarbiausia yra orgazmas. Interpretavimo laukai yra greičiau eliminuojami nei atveriami. Kas dažniau rodomi patiriantys orgazmą – vyrai ar moterys? Tai nesibaigiantis žaidimas. Menininkai nenori, kad šiuo klausimu atsirastų koks nors stereotipas. Andy Warholo filme „Blowjob“ keliasdešimt minučių kadre matyti vyro veidas plytinės sienos fone ir besikeičiančios jo išraiškos. Įtariu, kad jis užsiima prancūziška meile. Prieš penkerius metus britų menininkė k r buxey sukūrė videodarbą, primenantį Warholo 1963 m. filmą. Maždaug keturiasdešimtmetė moteris daro tą patį. 1970 m. ir 1980 m. kurtos Roberto Mapplethorpe’o nuotraukos rodė sadomazochistines scenas, bet pirmiausia į akis krito vyrai situacijose, kurios tada labiau priminė moteris, pavaizduotas pornografiniuose atvirukuose, ar atlankstomas spalvotų žurnalų nuotraukas. XVII a. arabų piešiniai skirti grupiniam homoseksualistų seksui, o senovinio viešnamio freskos – geidulingai apsikabinusioms poroms.

Pornografija garsiame viešbutyje

pagal
Neuro dizainas: paprastumo principas

Prancūzijos teismas nubaudė pornografinės juostos autorius, nelegaliai filmavusius nešvankias scenas ištaigingame Paryžiaus viešbutyje "Crillon". Elegantišką viešbutį Paryžiaus centre valdanti firma "Societe du Louvre" per teismą reikalavo, kad filmo kūrėjai iškirptų įžeidžiančias scenas. "Nėra abejonių - mūsų ištaigingam viešbučiui, jo įvaizdžiui ir reputacijai padaryta didžiulė žala, - piktinosi "Societe du Louvre". Mūsų klientams nepatinka, kad jie gali būti patyliukais nufilmuoti nieko apie tai nežinodami". Dar nesibaigus bylai Paryžiaus teismas garsiajam viešbučiui, kuriame apsistoja aukšti asmenys, suteikė 30 tūkst. frankų (per 20 tūkst. Lt) dalinę kompensaciją už padarytą žalą. "Societe du Louvre" reikalauja, kad juostos kūrėjai iškirptų visas scenas, kurios buvo slapta nufilmuotos viešbučio fojė; į vieną tokią sceną pateko ir "Crillon" tarnautojas. Taip pat reikalaujama ištrinti visus pokalbius, kuriuose minimas viešbutis.