Pornografija Lietuvoje

Į „Delei.lt“ patenkama užsiregistravus intymių pažinčių tinklapyje pazintysxxx.lt. Verslininkai, regis, rūpinasi savo klientų saugumu ir padeda jiems saugiai vartyti pornografines nuotraukas netgi esant darbe ar namuose, kai aplinkui zuja žmonės. Mat užmetus akį į „Delei.lt“, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žmogus tiesiog naršo portale „Delfi“: nuotraukos nedidelės, iš tolo jokiu būdu neįtarsi, kad ten parodyti pikantiški vaizdeliai. Pernai „Delfi.lt“ pasikeitus dizainą, dabar pornografines nuotraukas publikuojantis tinklapis nėra toks panašus į naujienų portalą, tačiau neįgudusi akis skirtumo gali ir nepastebėti. Dėl suprantamų priežasčių „Delei.lt“ publikuojamas nuotraukas užtušavome. Teisėsauga kol kas nemato didelės tragedijos nei stebėtiname „Delei.lt“ ir „Delfi.lt“ panašume, nei nepadoriame „Delei.lt“ turinyje. „Visų pirma, neturime tokio pareiškimo. Neturim pareiškimo – neturim ko tirti“, - portalui sakė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis. Anot jo, policija pradės tyrimą dėl pornografinio tinklapio veiklos tik tokiu atveju, jei „Delfi“ pareikš pretenzijas. Nors pornografijos platinimas Lietuvoje yra uždraustas, T.Ulpis labai abejoja, ar „Delei.lt“ šeimininkus bus įmanoma nubausti. „O kas pasakė, kad tai platinama Lietuvoje? Tai ką? Jūs norite pasakyti, kad dėl kažkokio analsex.com, kuris yra patalpintas serveryje kur nors Amerikoje, reikia bylą pradėti?, - ironizavo pareigūnas.

Nekalbėkim apie pornografiją. Karolis Klimka pabandė prieš keletą dienų kalbėti, bet susilaukė labai kontroversiškų reakcijų. Ir aš taip manau – geriau jau nekalbėkim. Kalbėkim apie tai, apie ką dera kalbėti rimtam mokslininkui – oriam, solidžiam, respektabiliam.... Apie viešojo sektoriaus tarnautojų požiūrį į pietų pertraukos laiką ir jo panaudojimo galimybes. Filosofija, įžūlumas sakyti tiesą melu virtusiam gyvenimui... Sokrato ir Diogeno juokas... Antikinė kinikų tradicija - demaskuoti apsimestinį šventeiviškumą, gražiai surežisuotą, socialines santvarkas pateisinantį idealizmą... Kadaise, filosofija demaskuodavo šventeiviškumą, bet kažkaip taip atsitiko, kad galiausiai - jį nusavino ir privatizavo. Pasisavino. Bet dabar, apsikeitė vietomis daiktų tvarka. Gyvenimas prarado šventeiviškumą, o filosofija - filosofija stojo į jo sargybą. Apie Diogeną pasakojama, esą jis (cituoju pagal Peterį Sloterijke) miegojęs po Dzeuso kolonų salės stogu ir ironiškai pareiškęs, kad atėniečiai, matyt, tą salę jam pastatė. Dabar, Diogenas, kaip koks skvoteris, uzurpavo tą kolonų salę. Filosofija pati virto šventykla, su kolonomis, ikonomis ir su mergelėmis vaidilutėmis... Filosofija nebėra nei ciniška, nei kiniška – filosofija mergaitiškai pakylėta. Kaip pastebėjo žymus Lietuvos psichologas, šįkart liksiantis nežinomu, - cituoju neatsiklausus, bet manau, jis norėtų likt nežinomu... - „mokslas tampa depresuojančių išlaikytinių užsiėmimu.“

Drausdama platinti pornografiją Lietuva riboja ir varžo ne pornografiją, o piliečių moralinės nepriklausomybės laisvę – laisvę ir teisę patiems spręsti, kas jiems įdomu, malonu, reikalinga arba žalinga. Tuo įsitikinęs publicistas, vertėjas, Europos kinotyros ir medijų studijų tinklo (NECS) narys Karolis Klimka. Jo nuomone, žmonės turi teisę į saviraišką ir pasitenkinimą, o universitetuose turėtų būti dėstomi kursai apie pornografiją. Apie tai - pokalbis su K. Klimka. – Lietuvoje pornografija draudžiama, už jos platinimą, gaminimą ar įsigijimą turint tikslą platinti gresia baudžiamoji atsakomybė. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, pornografinės vaizdajuostės platinamos laisvai, tam skirtos specialios parduotuvės. Ar pritartumėte pornografijos legalizavimui Lietuvoje? – Verta pradėti nuo paprasto klausimo - ko visais tais draudimais ir ribojimais Lietuvos Respublika siekia? Visi puikiai žinome, kad šie draudimai yra visiškai bejėgiai prieš pornografiją, kuri yra visiškai laisvai prieinama internete visiems, įskaitant vaikus. Tai, be abejonės, žino ir Žurnalistų etikos inspektorius. Tik nepaprastai naivūs žmonės mano, kad norint turėti prieigą prie pornografijos internete, reikia kreditinės kortelės. Vadinasi, tų draudimų ir ribojimų paskirtis nėra prieigos prie pornografijos kontrolė. Jie atlieka kitą funkciją - moralinio drausminimo.

Į Kauno pareigūnus kreipėsi Šilainių vidurinės mokyklos direktorius, kuris pranešė, kad internete vis dar galima rasti prieš pusmetį daug triukšmo sukėlusį filmuką su nuoroda, kad jis filmuotas šioje mokykloje. Kaip Straipsniai.lt sakė Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Ramunė Gražulienė, pareigūnai vis dar aiškinasi, kas galėjo taip akiplėšiškai pajuokauti. „Tai tas pats filmukas, kuris jau buvo platintas internete maždaug prieš pusmetį. Tuomet buvo teigiama, kad erotinio pobūdžio scenos, inscenizuotos tiesiog mokykliniuose suoluose, buvo filmuotos šioje mokykloje. Tačiau tyrimas parodė, kad tai netiesa. Šie vaizdeliai greičiausiai atkeliavo iš užsienio“, - teigė policijos atstovė. Filmuke, kuris vienu metu masiškai buvo siuntinėjamas elektroniniu paštu ir per „Skype“, per pamoką paauglių porelė mėgavosi atviromis glamonėmis. Mokytojas jų veiksmų esą nematė, o kiti klasės mokiniai reagavo kaip į normalų reiškinį. Buvo nurodoma, kad filmuota Šilainių vidurinėje mokykloje. Jei būtų sučiupti panašių filmukų autoriai ir platintojai, jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki 2 metų.

Anglijos mokslininkai devynerius metus tyrė gyventojų seksualinį elgesį aštuoniose šalyse. Tyrimo metu paaiškėjo įdomi statistika. Pavyzdžiui, ikivedybiniai intymūs santykiai ilgiausiai trunka tarp vokiečių. merginos ten pradeda intymų gyvenimą sulaukusios 15-16 metų, o išteka vidutiniškai 30 metų amžiaus. O štai Indijoje pastebimas atvirkštinis reiškinys: ten žmonės užsiiminėti seksu pradeda tik po vestuvių ceremonijos. Daugiausiai propaguojančių sadomazochistinį seksą aptikta D. Britanijoje - 38 proc. Mažiausiai ekstremalaus sekso mėgėjų gyvena Indijoje ir Malaizijoje - mažiau nei 10 procentų. Patys ištikimiausi sutuoktiniai gyvena Kanadoje - šioje šalyje savo sutuoktinius išduoda 34 proc. vedusių žmonių. O patys didžiausi ištvirkėliai amerikiečiai. Pornografiją ir erotinius vaizdus labiausiai pamėgę JAV ir Kanados gyventojai. O Vokietijoje pornografiją žiūri tik 21 proc. gyventojų - tai mažiausias rodiklis iš visų 8 šalių.

Europos Sąjungos siekiai apsaugoti vaikus nuo pornografinių vaizdų internete Lietuvoje atsimuša lyg į sieną. Mūsų šalyje nėra nei už interneto kontrolę atsakingų institucijų, nei techninių priemonių žalingai informacijai internete riboti. Interneto tinklų filtravimas, tinklalapių skirstymas į kategorijas pagal jų turinį, policijos pareigūnų veiksmai pažabojant pornografinių svetainių kūrėjus, visuomenės sąmoningumo lygio kėlimas - ne dabartinė, o dar tik planuojama veikla Lietuvoje. Mat šiuo metu šalies teisinė bazė, skirta apsaugoti vartotojus nuo žalingo turinio informacijos internete, praktiškai taikoma nepakankamai. Savo nepilnametes atžalas savarankiškai bandantys apsaugoti tėvai jaučiasi bejėgiai: koją kiša spartėjantis informacinės visuomenės kūrimas, tarp nepilnamečių didėjantis kompiuterinio raštingumo lygis, nežinojimas, kur kreiptis pagalbos. Į mamos gimtadienį susirinkusiems svečiams dešimtmetis berniukas su pasididžiavimu rodo jo kambaryje stovintį kompiuterį su interneto prieiga bei demonstruoja turimą žaidimų kolekciją. Vakarėliui įsibėgėjus ir suaugusiesiems pradėjus pasakoti nešvankius anekdotus, dėmesio netekęs vaikas įsiveržia prie šventinio stalo ir pareiškia, kad, palyginti su tuo, ką jis galįs parodyti internete, tie anekdotai - tik pasakos vaikams. Amo netekę berniuko tėvai po trumpo tardymo sužino, jog jų atžalai prireikė vos 45 minučių priėjimą prie interneto ribojantiems slaptažodžiams įveikti.

Nors pornografijos platinimas ir baudžiamas, nusipirkti nepadorų, kraują kaitinantį filmuką suaugusiems - jokia problema. Lietuvoje yra ne vienas ir ne du žmonės, turintys turtingą pornografinių filmų kolekciją. Yra ir tokių, kurie pardavinėdami šiuos filmukus užsidirba pragyvenimui. „Vakarės" eksperimentas parodė, kad pornografinių filmų platinimo verslas Lietuvoje klesti. Tuo tarpu Klaipėdos policijos pareigūnai, kaman-tinėjami, kas ir kaip kontroliuoja pornografijos platinimą, žurnalistę siuntinėjo nuo vieno pareigūno pas kitą. Galų gale pavyko išsiaiškinti, kad per pastaruosius dvejus metus Klaipėdoje vienintelį kartą buvo konfiskuota pornografinių įrašų kolekcija. Už pornografijos platinimą šalies įstatymai numato laisvės atėmimą iki dviejų metų arba baudą. Į skelbimą internete atsiliepę vyrai pornografinių filmų įsigyti siūlė už skirtingas kainas - nuo 2,5 iki 20 litų už bent valandą ekrane rodomas nešvankybes. Įvairiose interneto svetainėse atsiradęs skelbimas: - „Pirksiu skirtingos tematikos pornografinius filmus",- sulaukė atgarsio. Įsigyti pornografinių įrašų žurnalistei elektroniniu paštu ir telefonu siūlė 27 vyriškiai. Kai kurie nustebdavo, kad apie nešvankius filmus kalba moteris. Tekdavo aiškinti, kad kartu su vyru nuspręsta surinkti pornografinių filmų kolekciją, o kadangi jis užsiėmęs, tuo rūpintis tenka silpnajai lyčiai.